Seimas sutiko su originalia pavardžių rašyba dokumentuose
Socialdemokratų inicijuotas projektas asmens dokumentuose leistų originalią pavardės rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje. Už šį projektą balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 32, susilaikė 12 parlamentarų. Taip pat Seimas bendru sutarimu dėl projekto paprašė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados.
Po pateikimo buvo pritarta ir konservatoriaus Valentino Stundžio kartu su grupe parlamentarų parengtam projektui, kuriuo originali pavardės rašyba būtų leidžiama papildomame paso puslapyje. Už šį projektą balsavo 49 parlamentarai, prieš buvo 8, susilaikė 24 Seimo nariai.
Savo pristačiusi socialdemokratė Irena Šiaulienė tvirtino projektą inicijuojanti ne dėl tautinių mažumų, o dėl už užsieniečių ištekėjusių lietuvių, kurios negalėdamos pase pavardės rašyti su originalia, pavyzdžiui, „w“ raide susiduria su praktinėmis problemomis.
Konservatorius V.Stundys savo ruožtu tvirtino, kad socialdemokratų siūlomas projektas yra antikonstitucinis. Papildomame puslapyje originalią pavardę įrašyti siūlantys parlamentarai tvirtina, kad jų variantas – kompromisinė išeitis, nes lengviau suderinamas su lietuvių kaip valstybinės kalbos statusu ir iš to kylančiais reikalavimais.
Projektus toliau planuojama svarstyti rudens sesijoje.
„Visi suvokiat, kad mūsų tautietės, kurios sudaro santuoką (su užsieniečiais) turi daug problemų, šeiminių ir taip toliau, todėl šis įstatymo projektas yra savalaikis ir būtinas. Norėčiau jums pacituoti iš Vokietijos gautą vieną kreipimąsi, vokiečio vedusio lietuvę: „Mes susituokėme gegužės mėnesį ir mano žmonai dabar reikia teikti prašymą dėl naujo paso išdavimo, tačiau susidūrėme su didele problema, nes jūsų kalbos abėcėlėje nėra ridės „w“. Visi kiti dokumentai jau išduoti jos nauja pavarde, tik atsidarant banko sąskaitą asmens identifikavimui reikia pateikti pasą, tačiau dabar pase pavardė nesutampa su santuokos liudijime nurodyta pavarde. Kita problema dėl sveikatos draudimo, nes jame nurodyta sutuoktinio pavardė irgi nesutampa su pase įrašyta pavarde, naudojant raidę paprastą „v“. Pastaruoju atveju mums kyla grėsmė būti apskųstiems dėl bandymo apgauti naudojant tariamai svetimą daudimo kortelę“, – savo siūlomą projektą pristatė I. Šiaulienė.
Tuo metu konservatorius V. Stundys tvirtino, jog taip ji tik „bando maskuotis ištekėjusiomis ar santuoką sudariusių asmenų su užsieniečiais problema, o iš tikrųjų įstatymo projektas atveria kelius Lietuvos piliečiams savo pavardę pasikeisti“.
„Konstitucinis Teismas yra daug kartų pasakęs, ką reiškia asmens tapatybės dokumentas. Asmens tapatybės dokumentas nėra prekės ženklo liudijimas. Dokumentas reiškia nuolatinį teisinį piliečio ir valstybės ryšį, tai yra pilietybės liudijimas, ir todėl asmenvardis turi būti rašomas tik lietuviškais rašmenimis, lietuviška abėcėle. Teikiamo projekto grėsmingumas yra gana akivaizdus. Kolegos siūlo ne tiktai visiems leisti rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis savo asmenvardžius, bet ir reikalauja pakeisti visą valstybės informacinę sistemą ir registrų sistemą, o tai yra jau pavojinga. Tai yra pavojus viešai valstybinei lietuvių kalbai“, – kalbėjo V.S tundys.
Seimo narių Mišrios grupės atstovė Rima Baškienė tvirtino, jog „lietuvių kalbos istoriškumas, reikšmė yra žymiai svarbiau, kad nebūtų sukuriamas precedentas pradedant rašyti kitus simbolius, nebūdingus lietuvių kalbai“. „Jūs, aišku, žinote prezidentės pasakymą, kad lietuvių kalba negali būti politinių sandorių ir sandėrių objektu, žinote protesto akcijas, kurios vyksta, ir žmonių susipriešinimas, kurį sukėlė būtent jūsų teikiamas įstatymo projektas“, – kalbėjo valstiečių ir žaliųjų partijos atstovė.
Prašoma įvertinti alternatyvų siūlomą projektą su galimybe pavardės originalą įrašyti papildomame puslapyje I. Šiaulienė pažymėjo, kad papildomas įrašas neprilyginamas oficialiam asmenybės tapatybės patvirtinimui“. „Antro puslapio šalininkai tiesiog mano, kad asmenybė ir asmens tapatybė tiesiog skaidoma. Nė viena Europos valstybė nėra to pripažinusi, išskyrus Latviją“, – sakė I. Šiaulienė.
Šiemet Konstitucinis Teismas paskelbė, kad kalbininkų siūlymu Seimas galėtų pakeisti taisykles, kurios numato, jog Lietuvos piliečio pase vardai ir pavardės gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Ankstesniuose Konstitucinio Teismo nutarimuose būdavo nurodoma, kad vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba.
Lietuvos lenkų politikai ir juos remianti Varšuva ne kartą ragino Lietuvą leisti dokumentuose rašyti lenkiškas pavardes naudojant lenkišką abėcėlę, pavyzdžiui, raidę „w“. Pataisų šalininkai teigia, kad jos būtų svarbios ir santuokas su užsieniečiais sudariusioms lietuvėms.
Kritikai teigia, kad taip būtų sumenkintas konstitucinis valstybinės lietuvių kalbos statusas, gali kilti keblumų skaitant nelietuviškas pavardes.
2010 metais Seimas atmetė tuometinio konservatoriaus premjero Andriaus Kubiliaus pateiktą Vardų ir pavardžių dokumentuose įstatymo projektą, kuriuo būtų leista originali pavardžių rašyba lotyniško pagrindo rašmenimis.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Rašyti komentarą