Seimas priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės veto ir pritarė jos pateiktoms žuvininkystės įstatymo pataisoms, nors abu klausimą nagrinėję - Kaimo reikalų ir Aplinkos apsaugos - komitetai šiuo klausimu turėjo kitą nuomonę.
Sprendimas priimtas už Prezidentės pateiktus pasiūlymus ketvirtadienį balsavus 80 Seimo narių, prieš buvus 6, susilaikius 18 parlamentarų.
Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis Seime agitavo palaikyti Prezidentės D. Grybauskaitės sprendimą vetuoti gruodžio 23 d. Seimo priimtas žuvininkystės įstatymo pataisas.
V. Mazuronio nuomone, žuvininkystės įstatymo pataisos pakenktų Lietuvos aplinkosaugos, ekonominei ir socialinei politikai, o Lietuvoje kur kas perspektyviau vystyti mėgėjišką žūklę.
"Aš palaikau prezidentės poziciją ir manau, kad tai yra protingas kompromisas. Dar kartą visu kviečiu nuoširdžiai palaikyti. Manau, kad svarstomas įstatymo projektas yra daugiau nei tik šis įstatymo projektas, iš esmės mes kalbame apie Lietuvos gėlųjų vandenų perspektyvą. Manau, kad gėlo vandens telkiniai - upės, ežerai - pirmiausiai turi būti skiriami Lietuvos piliečių turiningam poilsiui - meškeriojimui, grožėjimuisi, praleidimui su šeimomis ir taip toliau. Žuvį maistui, kaip, beje, ir mėsą, mes turime auginti fermose ir tvenkiniuose, ir tą puikiai darome. Visuomenę priartinant prie vandens telkinių ir ekonominė nauda valstybei yra žymiai didesnė", - dėstė V. Mazuronis.
Skaičiuojama, kad žvejai mėgėjai į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui 2013 m. jau sumokėjo 5,5 mln. litų. Didmeninė žūklės prekių apyvarta Lietuvoje 2012 m. buvo 52,5 mln. Lt. Ežerų ir Kauno marių žvejai verslininkai 2012 m. į valstybės biudžetą žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui sumokėjo tik apie 10 tūkst. litų, t. y. 500 kartų mažiau.
Mėgėjiška žūklė, anot ministro V. Mazuronio, taip pat aktuali daugeliui piliečių. Versline žvejyba 10 didžiausių šalies ežerų užsiima apie 30 žmonių. Sprendžiant iš gaunamų pajamų, žvejyba jiems nėra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
V. Mazuronio teigimu, šie įstatymo pakeitimai "sudaro sąlygas plėtoti šešėlinį verslą" ir prieštarauja Konstitucijai.
Priešingos nuomonės buvo Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas, kurio nuomone, Prezidentės vetuoti įstatymo straipsniai yra neesminiai.
"Daugiausiai ginčų sukėlęs straipsnis prezidentei neužkliuvo. Prezidentė pateikė pasiūlymus pakeisti dalį straipsnių, tai iš esmės yra straipsniai, dėl kurių čia, Seime, diskusijų didžiąja dalimi nebuvo, o jei jos ir buvo, tai nesukėlė jokių aistrų. Prezidentės pasiūlyti pakeitimai viso įstatymo fone nėra esminiai ir kai kurie tikrai gali būti diskutuojami ir ginčijami", - motyvus, kodėl derėtų atmesti Prezidentės siūlomas pataisas, dėstė E. Gentvilas.
D. Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Žuvininkystės įstatymo pataisas ir pateikė savo siūlymus, kuriais bus garantuota žmonių teisė naudotis šalies gamtos ištekliais.
Pasak prezidentės, būtina užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp žvejų mėgėjų ir verslinės žvejybos atstovų interesų. Todėl verslo naudojimasis ribotais gamtos ištekliais turi būti paremtas sąžininga konkurencija ir gamtos tausojimu.
Prezidentė siūlo teisę į žvejybos kvotą suteikti ne ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui, o siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, suteikti teisę į žvejybos kvotą perleisti tik aukciono būdu. Pagal Prezidentės teikiamas pataisas, taip pat siūloma nustatyti griežtesnes taisykles, už kurių pažeidimą ūkio subjektas iš viso prarastų teisę į žvejybos kvotų įsigijimą.
Kad žuvų ištekliams nebūtų padaryta nepataisoma žala, prezidentė siūlo atsisakyti būtinybės derinti Aplinkos ministerijos nustatytus žvejybos limitus su Žemės ūkio ministerija. Limitai turi būti nustatomi remiantis objektyviais mokslininkų atliktais žuvų išteklių tyrimais.
Seimo priimtomis įstatymo pataisomis numatoma, kad žvejybos kvota ūkio subjektui išduodama 15 metų su galimybe ją perleisti, be konkurso išnuomoti ar tiesiog paveldėti kitam ūkio subjektui. Pasak prezidentės, tai visiškai paneigia sąžiningos konkurencijos principus ir suteikia teisę verslo grupėms monopolizuoti žvejybą ežeruose ir upėse.
Seimo priimtos žuvininkystės įstatymo nuostatos nebuvo suderintos su socialiniais partneriais. Daug pastabų įstatymui pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba, joms nepritarė ir vyriausybė.
Rašyti komentarą