Seimas linkęs tirti manipuliavimą slaptomis pažymomis

Ketvirtadienį parlamentarai po pateikimo pritarė tai numatančiam nutarimo projektui. Už šį dokumentą balsavo 51 Seimo narys, prieš buvo 34, susilaikė 5 parlamentarai. Toliau projektą planuojama svarstyti gegužės 5 d.

Nutarimo projektą, kuriuo siūloma sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją "Dėl Manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą" pateikęs "tvarkietis" Valdas Vasiliauskas tikino, kad "nėra kėslų nukryžiuoti kokią nors politinę jėgą". Jis kvietė nebijoti slaptųjų pažymų. "Nebijokite slaptųjų pažymų, mes išsivaduosime nuo tų slaptųjų pažymų, kurios tapo valstybės valdymo mechanizmu", - sakė V. Vasiliauskas.

To, kad "valstybė nebūtų valdoma slaptomis pažymomis, reikalavo ir "tvarkietis" Petras Gražulis. "Noriu paklausti, ar demokratinė valstybė gali būti valdoma slaptomis pažymomis? Žmogus negali apsiginti", - tvirtino politikas.

Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius įžvelgė šioje iniciatyvoje "keršto instrumentą Prezidentei". Jo nuomone, balsavimas dėl komisijos sudarymo yra neteisėtas, nes nėra Seimo Etikos ir procedūrų išvados. A. Kubiliaus nuomone, "tvarkiečiai" negali dalyvauti balsavime, nes "jų byla yra teisme, o šitas nutarimas yra nukreiptas prieš teisėtvarką".

Seimo narys liberalas Andrius Mazuronis piktinosi, kad nutarimo projekte siūloma politikams kištis į ikiteisminius tyrimus, kvestionuoti teismų sprendimus.

Tyrimo komisiją siūloma sudaryti iš 12 Seimo narių pagal frakcijų proporcinio atstovavimo principą.

Komisijai siūloma nustatyti, iš kurių informacijos šaltinių kurie asmenys ir kokiomis aplinkybėmis paskleidė viešojoje erdvėje didelį visuomenės rezonansą sukėlusias žinias. Nutarimo projekte nurodomos žinios apie "juoduosius sąrašus" su 9 viceministrų pavardėmis (2014 m. birželis); apie kriminalinės žvalgybos pažymą su slaptumo žyma "Riboto naudojimo" dėl Seimo Pirmininko pirmojo pavaduotojo Vydo Gedvilo, kurį Darbo partija buvo pasiūliusi į švietimo ir mokslo ministrus (2015 m. gegužė).

Jeigu Seimas pritartų, komisija domėtųsi informacija apie Seimo narių Broniaus Bradausko, Vytauto Gapšio bei Juliaus Sabatausko ir vieno Kaišiadorių verslininko ar kriminalinio pasaulio atstovo tariamu susitikimu Aukštadvaryje, kur neva buvo aptariami generalinio prokuroro skyrimo reikalai (2015 m. lapkritis).

Parlamentinei komisijai siūloma tirti informaciją apie tai, ar buvusiai kandidatei į generalinius prokurorus, Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkei Editai Dambrauskienei buvo pasiūlyta generalinio prokuroro postą "išsipirkti" (2015 m. lapkritis).

Komisijai siūloma "išsiaiškinti, kokiu tikslu buvo paskleista ši didelį triukšmą sukėlusi informacija: ar nurodyti nusikalstamas veikas, ar paveikti politinius procesus, susidoroti su politiniais oponentais; kokios tikrosios šios informacijos paskelbimo pasekmės".

Komisija turėtų atsakyti, kodėl vėliau ši plačiai aptarinėjama informacija nebuvo nei patvirtinta, nei paneigta, kodėl pagal paskelbtus skandalingus faktus nebuvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, o pradėtieji tyrimai buvo nutraukti arba sustabdyti.

Nutarimo projekte siūloma įpareigoti komisiją "atsižvelgti į įsiteisėjusius teismų sprendimus dėl D. Ulbinaitės išteisinimo, susipažinti su baigta byla ir, nekeliant jau galutinai teismo išspręsto baudžiamosios atsakomybės klausimo, atlikti savo parlamentinį tyrimą ir pateikti politinį šios istorijos aplinkybių vertinimą, pasinaudojant prokuratūros ir teismo rezonansinės bylos medžiaga, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 10 d. nutartimi ir šios kolegijos trijų teisėjų atskirąja nuomone".

Parlamentinė komisija turėtų nustatyti, kas iš Lietuvos Prezidento institucijos atstovų kada ir kokia apimtimi darė įtaką generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui dėl Generalinės prokuratūros kontroliuojamų bylų, taip pat dėl Generalinės prokuratūros kadrų politikos.

Komisijai siūloma nustatyti, kurios žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos institucijos - Valstybės saugumo departamentas, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Finansinių nusikaltimų tarnyba, Kalėjimų departamentas, Muitinės departamentas, Policijos departamentas, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas, Valstybės sienų apsaugos tarnyba - ir dėl kokių priežasčių "aplaidžiai saugo įslaptintą informaciją ar ją perduoda, dažniausiai įsivelia į politinius skandalus ir yra neatspariausios galimam neteisėtam politikų spaudimui".

Nutarimo projekte taip pat siūloma išsiaiškinti, kiek teisėsaugos institucijų priklausomybę nuo politikų lemia tų institucijų vadovų skyrimo tvarka ir tiesioginis pavaldumas. Jeigu Seimas pritartų, komisija būtų įpareigota pateikti Seimui pasiūlymus dėl galimų institucijų vadovų skyrimo tvarkos ir pavaldumo pakeitimo.