Seimas linkęs riboti nėštumų nutraukimą

Seimas po pateikimo pritarė Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektui, kuriuo siekiama apginti gyvybę nuo jos pradėjimo.

Pagal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijos inicijuotą projektą, nutraukti nėštumą gali tik gydytojas, kai nėštumas gresia nėščios moters gyvybei ar sveikatai ir kai yra pagrįstų įtarimų, jog nėštumas atsirado dėl nusikalstamų veikų.

Už siūlomą įstatymo projektą ir lydimuosius dokumentus po pateikimo antradienį balsavo 46 Seimo nariai, prieš buvo 19, susilaikė 25 parlamentarai.

Toliau pateiktus projektus svarstys Seimo komitetai, į Seimo plenarinių posėdžių salę jie turėtų sugrįžti tik rudens Seimo sesijoje.

Pasak Seimo LLRA frakcijos nario Zbignevo Jedinskio, įstatymo projekte akcentuojama, kad žmogaus gyvybė prasideda nuo moters apvaisinimo.

Į parlamentarų klausimą, ar bus galima nutraukti nėštumą, jei yra apsigimimo rizika, pavojus, kad vaikas gali gimti su tam tikra patologija, jis atsakė, kad "tai yra diskutuotinas klausimas".

Kategoriškai prieš įstatymą pasisakiusi Seimo narė liberalė Dalia Kuodytė mano, kad neturime teisės nei kaltinti, nei smerkti moterų, kurios ryžosi abortui, o reikėtų joms padėti, auklėti, šviesti.

"Nepritariu įstatymui, nes jis demonstruoja kai kurių Seimo narių neišprusimą, daro gėdą Lietuvai kaip ES narei. Projektas pažeidžia Konstituciją, įstatymus, Konstitucinio Teismo nutarimus dėl asmens privataus gyvenimo", - tvirtino Seimo narė socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė.

Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektą kartu su LLRA atstovaujančiais parlamentarais teikia Darbo partijos frakcijos narys Kęstutis Daukšys ir "Drąsos kelio" frakcijos atstovas Algirdas Patackas.

Projektą inicijavę Seimo nariai pažymi, kad Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymas atspindi katalikų Bažnyčios, popiežiaus Jono Pauliaus II mokymus, taip pat mūsų šalies piliečių lūkesčius. Jų nuomone, įstatymas bus ryžtingas žingsnis, ginant mūsų šalies gyvybiškai svarbius interesus demografijos ir visuomenės moralės srityse.

Parlamentarų duomenimis, toks įstatymas jau seniai priimtas kai kuriose ES šalyse, pvz., Airijoje, Lenkijoje, Maltoje.

Įstatymo projektas teikiamas kartu su Civilinio ir Baudžiamojo kodeksų pakeitimų ir papildymų projektais.