Savaitgalio perkūnijos žala sieks 100 tūkst. litų

Draudimo bendrovė preliminariai skaičiuoja, jog savaitgalio perkūnijos sukelta vidutinė žala turtui bus iki 1000 litų, kelios žalos sieks daugiau nei po 3000 litų (šiais atvejais nukentėjo namų stogai). Itin didelių žalų "Lietuvos draudimas" kol kas neužfiksavo.

Iki šio savaitgalio "Lietuvos draudimas" šiemet jau buvo atlyginęs beveik 150 žalų, kurias sukėlė perkūnijos ir audringų orų sukelti elektros įtampų svyravimai ar žaibo įtrenkimai.

"Šiemet savo turtą apsidraudusiems gyventojams jau atlyginome žalų už daugiau nei 135 tūkst. litų. Jeigu vasara bus karšta ir audringa, didelė tikimybė, kad iki metų pabaigos vien dėl šios priežasties išmokėtų žalų skaičius priartės prie milijono litų", - teigia "Lietuvos draudimo" Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.Per praėjusius metus "Lietuvos draudimas" įregistravo daugiau nei 800 pranešimų apie nuostolius dėl elektros įtampos svyravimų ir žaibų, jiems atlyginti prireikė daugiau nei 750 tūkst. litų. 

Bendrovės skaičiavimais, kasmet dėl perkūnijų klientų patiriama žala auga. Štai 2008 m. vidutinė žala buvo 780 litų, o 2013 m. vidutinis nuostolis perkopė tūkstantį litų ir siekia 1050 litų. Nuostoliai auga ir dėl dažniau besikartojančių perkūnijų, ir dėl to, kad gyventojai namuose turi daugiau ir brangesnės technikos nei prieš 5-6 metus.

"Žaibų padaryti nuostoliai auga ir dėl to, kad žmonės įsigyja ir buityje naudoja vis daugiau ir vis sudėtingesnės elektroninės įrangos, prietaisų, kurie yra itin jautrūs žaibų sukeltiems viršįtampiams. Todėl gyventojams vertėtų pagalvoti ir apie draudimo apsaugą nuo gamtos stichijų, tokių kaip smarkios perkūnijos", - sako žalų ekspertas A. Juodeikis.

Anot A. Juodeikio, žaibai ir elektros įtampų svyravimai dažniausiai sugadina gyventojų elektroninę techniką: perdega kompiuteriai, televizoriai, sugenda šaldytuvai, skalbimo mašinos, viryklės ir orkaitės, perdega automatinių vartų sistemos, garažų automatika. Pasitaiko atvejų, kai nukenčia ir šildymo katilai, vandens valymo įranga, sugenda apsaugos signalizacija ir panašiai.

Visgi, nepaisant vis ekstremalėjančio klimato ir kitų pavojų, Lietuvoje tebėra apdrausta vidutiniškai trečdalis namų ūkių, todėl prasiautus audrai realūs gyventojų nuostoliai būna daug didesni, o mažiausiai du trečdaliai visų gyventojų, kurie nėra apdraudę savo turto, priversti padarinius šalinti ir būstus atstatyti savo lėšomis.