Viešasis ir specialusis transportas ne tik atstojo barikadas, bet ir tarnavo slaptoms misijoms, miesto valgyklos vaišino arbata, komunalinės tarnybos dirbo iš peties, o žmonės buvo kaip reta vieningi - tokį istorinių 1991 metų Sausio 13-osios įvykių, kurie galėtų įkvėpti tautą nepasiduoti politiniam susvetimėjimui, paveikslą piešia jo liudininkai Klaipėdoje, kartu su šia tema besidominčiais mokslininkais ir kitais bendraminčiais vakar rinkęsi į konferenciją, skirtą laisvės gynimo patirčiai prisiminti.
Iš tribūnos skambėjo ne tik Lietuvoje vykstančių politinių procesų analizės bei Sausio 13-osios situacijos tarptautiniame kontekste apžvalgos, bet ir su šiais įvykiais susiję pasakojimai iš pirmų lūpų. Juk įvykiai, jau tapę svaria Lietuvos istorijos dalimi, tebėra gyvi daugelio juose dalyvavusių klaipėdiečių atmintyje.
Vienybės netrūko
Pasak tuomečio miesto vicemero Benedikto Petrausko, atmintiną sausį jau apie pusmetį dirbo pirmoji nepriklausoma miesto Taryba. "Didžioji dauguma jos narių buvo Sąjūdžio iškelti žmonės. Širdyse buvo daug idealizmo, noro viską greitai sutvarkyti ir gyventi geriau. Deja, turėjome išgyventi nepriteklius, blokadą; trūko ne tik benzino, bet ir karšto vandens", - nelengvą metą prisimena klaipėdietis.
 |
| Kad žmonės nesijaustų nesaugūs ir palikti likimo valiai, buvo pasitelkta stambių gabaritų miesto technika. Ji buvo sustatyta prie karštųjų taškų tam atvejui, jeigu šarvuočiai būtų pajudėję ant žmonių. |
Jam 1990-aisiais atėjus dirbti į miesto Valdybą nebuvo kada ruoštis ir pratintis: "Reikėjo iš karto jungtis prie veiklos, spręsti klausimus ir rūpintis miestu."
Prieš Naujus ir jiems atėjus klaipėdiečius pradėjo pasiekti neramios žinios iš sostinės, buvo justi vis auganti įtampa. Tačiau ją įveikti padėjo bendrystė.
"Visa komanda buvome susitelkę į vieną kumštį - Tarybos pirmininkas Vytautas Čepas, meras Povilas Vasiliauskas, keturi vicemerai: Valentinas Greičiūnas, Kazimieras Vaišvila, Rimantas Ulevičius bei aš. Nuolat tarėmės, rūpinomės, kaip užtikrinti miesto gyvybingumą. Juk tokia ir yra municipalinės valdžios užduotis - užtikrinti, kad mieste viskas darniai veiktų bet kokiomis aplinkybėmis", - sakė B. Petrauskas.
Anot jo, tuomet Klaipėdoje veikė įvairiausio pavaldumo organizacijų: "Vieni vadovai buvo paskirti Klaipėdos, kiti - Vilniaus, treti - Maskvos; žinoma, jų gretose buvo įvairiausių pažiūrų žmonių. Džiugu tai, kad dauguma vadovų suprato laikmetį bei jo dvasią, ir jų požiūris į įvykius buvo pozityvus."
 |
| Pasak tuomečio miesto vicemero Benedikto Petrausko (kairėje), 1990-aisiais atėjus dirbti į miesto Valdybą nebuvo kada ruoštis ir pratintis: "Reikėjo iš karto jungtis prie veiklos, spręsti klausimus ir rūpintis miestu. Visa komanda buvome susitelkę į vieną kumštį" (nuotraukoje dešinėje - pirmosios miesto Tarybos pirmininkas Vytautas Čepas). |
Barikadoms tiko autobusai
Atsakydami į iniciatyvą rinktis Vilniuje prie parlamento, klaipėdiečiai savo ruožtu būriavosi prie Savivaldybės pastatų Vilties bei Liepų gatvėse ir Girulių televizijos bokšto.
Kad žmonės nesijaustų nesaugūs ir palikti likimo valiai, pasitelkta stambių gabaritų miesto technika. Autobusų parkas paprašytas skyrė per 50 autobusų, "Specialus autotransportas" - barstytuvus. Jie buvo sustatyti prie minėtųjų "karštų taškų": jeigu šarvuočiai būtų pajudėję ant žmonių, pirmiausia būtų turėję sugriauti techniką. Laimei, šito neįvyko.
Viešojo maitinimo įstaigos tuomet buvo valstybinės, tačiau prisidėti prie bendrų tikslų tai nesutrukdė - vadovai stengėsi padėti, kuo galėjo: draugėn prie svarbių objektų susirinkę žmonės buvo vaišinami arbata, bandelėmis. Lygia greta žengė ir pirmieji privataus verslo atstovai, pavyzdžiui, pramogų centras "Pas Albertą".
Vakar Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius įteikė padėkos raštus tomis dienomis solidarumo nestokojusiems miesto gyventojams, įmonių bei organizacijų vadovams: tuomečiam įmonės "Specialus autotransportas" vadovui Stanislovui Norkui, viešojo maitinimo srityje dirbusiam Kazimierui Sakalauskui, Girulių gyventojui Viktorui Kavoliui, su kaimynais virusiam arbatą prie televizijos bokšto susirinkusiesiems, ukrainiečių draugijos "Gromada" pirmininkui Leonidui Tregubui. Dar vienas raštas skirtas tuometei pramogų centro "Pas Albertą" vadovei Aidai Pečeliūnienei.
 |
| Užėmus Vilniaus televizijos bokštą, Lietuva neteko radijo ir televizijos. Tuo metu Girulių bokšte (nuotraukoje) veikė gana pajėgus vengriškas siųstuvas. Buvo nuspręsta išmontuoti jį, iškelti ir išvežti į Vilnių. Tam buvo specialiai sukurtas ir sėkmingai įgyvendintas slaptas planas. |
Pasak konferencijos rengėjų, kilnių asmenybių, vertų atskiro paminėjimo, yra ir daugiau. Visų jų pavardes svarstoma sudėti į Sausio 13-osios 25 metų sukakčiai skirtą knygą.
Greitojoje - neįprastas bagažas
Klaipėdos dalyvavimas svarbiuose įvykiuose neapsiribojo tik dvasios vienybe ir moraliniu palaikymu. "Svarbiausią vaidmenį tuomet atliko informacija. Laikraščiai buvo leidžiami, bet spausdintinės žinios atsilieka nuo radijo ir televizijos. Deja, užėmus Vilniaus televizijos bokštą, Lietuva jų neteko, - pasakojo Vytautas Čepas. - Tuo metu Girulių bokšte veikė gana pajėgus vengriškas siųstuvas. Buvo nuspręsta išmontuoti jį, iškelti ir išvežti į Vilnių."
Pasakyta - padaryta. "Susirūpinę, kad žinia apie šį planą nepasiektų tų, kuriems žinoti nereikia - o informatorių buvo visur, ėmėmės galvoti slaptą planą. Buvo nutarta siųstuvą į Aukščiausiąją tarybą vežti greitosios pagalbos automobiliu", - sakė V. Čepas.
Greitosios pagalbos stotis paskolino autobusiuką, siųstuvas buvo jame sudėtas neva kaip medicininė aparatūra, o jo lydėti išvyko baltais chalatais vilkėję "daktarai" Algirdas Grublys ir šviesaus atminimo Cirilis Norkus, kišenėje turėję tuometės Raudonojo Kryžiaus ligoninės direktoriaus Bronio Pliuškio pasirašytą komandiruotės pažymą.
Autostrada nevažiavo - rinkosi aplinkkelius. Kelionė pavyko puikiai, ir jau po kelių dienų Lietuva vėl pradėjo matyti televizijos laidas - tuomet jos transliuotos iš Seimo spaudos salės.
Beje, atgauti aparatūros nesisekė net kelerius metus. Tačiau šiuo metu šlovingasis siųstuvas vėl yra kur buvęs - Girulių bokšte.
Sugriovė mitus
Vytautas ČEPAS, politikas
Tiek atskirų žmonių, tiek tautų gyvenime svarbų vaidmenį atlieka mitai. Sovietinės ideologijos mašinos vairininkai suprato papročių reikšmę daugiatautėje imperijoje: sava mitų erdvė buvo trukdis komunistinėms reformoms. Juos reikėjo pakeisti nužmogintai visuomenei tinkamomis tradicijomis. Labiausiai buvo puoselėjami ypatingų sovietinių socialinių santykių mitai, visaip kalami per visas žiniasklaidos priemones: "Liaudis ir partija vieningi", "Tarybinės armijos ir liaudies vienybė neišardoma" ir t. t., ir pan. - visi šie šūkiai lydėjo kasdien. Iki Sausio 13-osios jie, žinoma, buvo stipriai "apipešioti" ir laikėsi labiau iš inercijos, tad tetrūko atsukti spaudos laisvės ventilį. Teatro aikštėje vykęs mitingas, kur kalbėjo tautinių draugijų ir įvairių religinių konfesijų atstovai, raginę palaikyti lietuvių tautą ir nepasiduoti panikai, įrodė, kad nepriklausomybė nėra nacionalistų saujelės siekis. Sausio 13-oji - tai Rubikonas, kurį peržengę galėjome kurti savo mitus.
Demokratijos iššūkiai
Saulius ŠILIAUSKAS, politologas
Lietuvos Respublika apibūdinama kaip demokratija su tam tikrais trūkumais. Prieš trejus metus žurnalas "The Economist" konstatavo, kad Sąjūdžio pradėta "aksominė revoliucija" išsikvėpė taip ir neradusi kelio į tikrąją demokratiją. Nusivylimas ja tikriausiai buvo užprogramuotas pradiniame etape: prasidėjus Sąjūdžiui, vyravo miglotas, gana neutralus suvereniteto reikalavimas, o demokratija buvo suprantama kaip efektyvi priemonė valstybingumo iškovojimui pateisinti. Tautos, piliečių sąmonėje ji buvo naiviai suvokiama kaip panacėja nuo visų bėdų ir negerovių. Tačiau būtent šis naivus supratimas tuomet leido pasiekti maksimalų visuomenės sluoksnių vieningumą. Per 20 metų savivaldos neišmokome, ir šių dienų problema - demokratijos kokybė. Nereikia bijoti nepasitikėjimo ir kritikos - būtent tai svarbu demokratijos vystymuisi. Esminiai pokyčiai, iškelsiantys demokratiją į aukštesnį lygį, gali ateiti tik iš visuomenės. Demokratiją išgelbės piliečių kontrolė, išankstinis nepasitikėjimas, itin griežta politikų atskaitomybė per rinkimus ir po jų. Visuomenė turi ugdyti politikus kaip didelės atsakomybės reikalaujančios profesijos atstovus.
Sausio 12 d.
16 val. Klaipėdos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos rengiamas Laisvės gynėjų dienos paminėjimas prie buvusios Sąjūdžio būstinės (Liepų g. 3)
17 val. Atminimo ženklo atidengimas ir tradicinis renginys "Atminimo laužas" prie Savivaldybės pastato (Liepų g. 11). Dalyvauja: jungtinis Klaipėdos vaikų ir jaunimo choras (vadovas Arvydas Girdzijauskas), Klaipėdos "Aukuro" gimnazijos vyresniųjų klasių ansamblis, folkloro klubas "Šeimyna", mišrūs chorai "Klaipėda", "Alna", skamba karilionas
19 val. (iki 7 val. ryto) tradicinis renginys "Prie Laisvės laužo" Klaipėdos valstybinės kolegijos kiemelyje (Jaunystės g. 1). Dalyvauja EKC folkloro ansamblis "Alka", KASP Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės kariai, kolegijos studentai.
Sausio 13 d.
8 val. tradicinė pilietinė akcija "Atmintis gyva, nes liudija", kurios metu mokyklos, institucijos, ambasados, organizacijos ir visi žmonės kviečiami uždegti languose žvakutes, pagerbiant prieš 20 metų žuvusiuosius už Lietuvos laisvę.
15 val. parodos "1991-ųjų sausis. Nepriklausomybė ir jos gynėjai" atidarymas ir susitikimas su Sausio įvykių Klaipėdoje ir Vilniuje dalyviais Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2).
17 val. Atminimo ženklo atidengimas prie buvusio Miesto tarybos pastato (Vilties g.12)
18 val. koncertas laisvės gynėjams atminti Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). Programoje - W. A. Mocarto "Reguiem", Alfredo Šnitkės "Sutartinė". Dalyvauja Klaipėdos kamerinis orkestras, chorai "Aukuras ir "Cantare", dirigentas Saulius Sondeckis. Kvietimai dalijami Kultūros centro Žvejų rūmų ir Klaipėdos koncertų salės kasose.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą