Saulius Skvernelis nemato kliūčių migrantų priėmimui Lietuvoje

Vidaus reikalų ministras S. Skvernelis žurnalistams Vyriausybėje sakė, kad priimtas sprendimas nusiųsti VSAT sraigtasparnį su dviem įgulomis ir aptarnaujančiu personalu, 10 žmonių. Orlaivis vykdytų sienos apsaugos funkcijas. Sraigtasparnis į Italiją turėtų išskristi artimiausiu metu.

"Tą dalyką mes padarysime kiek įmanoma greičiau. Tai derinama su FRONTEX (FRONTEX yra Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių narių išorės sienų valdymo agentūra, - ELTA). Toks poreikis iš jų yra išsakytas, ir manau, kad turime prisiimti solidarumą šitoje vietoje kaip atsakinga Europos valstybė, ir tikrai šitas pajėgas išsiųsime", - sakė S. Skvernelis. Anot jo, sraigtasparnio siuntimas su dviem įgulomis Lietuvai yra pakankamai didelis indėlis.

Ministras patikslino, kad VSAT sraigtasparnis nėra pritaikytas gelbėjimo darbams, todėl jis būtų naudojamas sienos apsaugai: nelegalaus sienos kirtimo kontrolei, stebėjimui. Kaip ir Premjeras Algirdas Butkevičius, S. Skvernelis kalbėjo, kad su tuo susijusias išlaidas padengs FRONTEX, o Lietuva sumokės tik PVM - apie 51 tūkst. eurų. VSAT sraigtasparniui išvykus į Viduržemio jūrą, anot ministro, Lietuvos sienos apsauga smarkiai susilpnėti neturėtų.

Vidaus reikalų ministras neabejojo, kad Lietuvos pasieniečiai bus kompetentingi dalyvauti tokio lygio operacijose, nes turi dalyvavimo FRONTEX operacijose patirties, pilotai yra kvalifikuoti. Pareigūnai į operaciją vyks vykdydami tarnybą.

"Mes kalbame apie statutinę tarnybą. Čia skirtumas tarp kitų, kur bando lyginti su ta pačia civiline tarnyba, tai niekas jų neklaus. Dar kartą pabrėžiu, kuo skiriasi statutinė vidaus tarnyba nu kitų: nori nenori yra įsakymai, ir jie vykdomi", - sakė ministras. Kur tiksliai lietuviai budės, kol kas neaišku.

Klausiamas, ar Lietuva būtų pasirengusi priimti imigrantus ir juos integruoti, S. Skvernelis kalbėjo, kad tai jautrus esminis politinis klausimas.

"Visgi, jeigu mes esame (aš savo galbūt nuomonę pasakysiu, nes tai nėra išdiskutuota) Europos bendrijos nariai ir galvojame apie tam tikrų žmonių, pabėgėlių, gelbėjimą, manau, keletas žmonių, iki 10 žmonių, kurie atitinka mūsų kultūrinius ypatumus, sakykime, yra krikščionys, panaši yra kultūra, tai mes, matyt, turėtume svarstyti tokią galimybę", - kalbėjo jis.

Kaip pavyzdį, ministras pateikė Lietuvoje gyvenančius Sirijos piliečius krikščionis, išsilavinusius žmones - gydytojus, teisininkus, - kurie vienos iš religinių konfesijų dėka atvyko į mūsų šalį.

"Nematome problemų dėl jų integracijos. Tai tam tikrą nedidelį skaičių, manau, kad turime būti pasirengę (priimti, - ELTA) ir būti solidarūs su Europa, ir tai padaryti, svarstyti priimti tuos pabėgėlius iš jau esančių ES šalių, ne iš Trečiųjų šalių. Šiandien ta nelaimė, bėda yra toli nuo Lietuvos, bet matome, kad karo židiniai yra arčiau, ir galbūt ir mums kažkada pagalbos reikės. Tai Europa, likusios valstybės irgi gali pasakyti, kad "tvarkykitės patys", - aiškino ministras.

Tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta priglausti pabėgėlius, jie būtų apgyvendinti ne tik pabėgėlių centruose, bet ir turimose specialiose poilsiavietėse ar išskirstyti po gyvenamąsias vietoves ir integruoti į bendruomenę. Tačiau S. Skvernelis dar kartą pabrėžė, kad migrantai turi būti atitinkantys lietuvių kultūrinius, religinius papročius.

Vidaus reikalų ministras, be kita ko, sutiko, kad pabėgėliai tampa prekybos žmonėmis aukomis, o šis kriminalinis verslas neša milžiniškus pelnus šio organizuoto nusikalstamo pasaulio atstovams.

"Iš tų žmonių renkami pinigai. Jie susodinami į tam nepritaikytas transporto priemones, ir po to matome, kaip kolega ministras paminėjo, turbūt netekome vien šiais metais apie 1300 žmonių gyvybių, bandydami išsigelbėti iš to pragaro, kuriame atsidūrė", - sakė jis.

Pagalbą į Viduržemio jūros regioną, anot ministro, siunčia ir kitos šalys.

Ketvirtadienį Europos Vadovų Tarybos posėdyje svarstomos aktualijos, reaguojant į praėjusios savaitės tragiškus įvykius Viduržemio jūroje, nusinešusius šimtus pabėgėlių gyvybių, Europos Komisija taip pat paprašė pateikti informaciją, kokią paramą kiekviena valstybė narė yra pasirengusi suteikti operacijoms Viduržemio jūroje, primena ELTA.

Susitikimas rengiamas po naujausios tragedijos Viduržemio jūroje, kai, sekmadienį prie Libijos krantų nuskendus pabėgėlių laivui, galėjo žūti iki 950 žmonių.

Skaičiuojama, kad nuo 2015 m. pradžios bandydami pasiekti Europos krantus jau žuvo daugiau nei 1,5 tūkst. žmonių.