Saugumo ataskaita: Rusijos dėmesys Lietuvos kaimynystėje vykdomiems energetiniams projektams tik stiprės

Trečiosios šalys stiprina aplink Lietuvą statomų atominių jėgainių projektų lobizmą Europos Sąjungoje (ES), o jų dėmesys šiems projektams tik stiprės, sakoma pirmadienį visuomenei pristatytoje bendroje Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) parengtoje grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitoje.

Dokumente, įvertinant grėsmes Lietuvos energetiniam ir ekonominiam saugumui, taip pat teigiama, kad Rusijos dujų milžinė "Gazprom" siekia išsaugoti savo pozicijas Baltijos šalyse. Tuo metu Rusijos strategija nukreipti vietinės kilmės krovinius į savus jūrų uostus gali sudaryti prielaidas skaldyti Baltijos valstybių pozicijas svarbiais regiono ekonominio saugumo klausimais.

Ataskaitoje skelbiama, kad Baltarusijos kartu su rusų korporacija "Rosatom" vykdoma Astravo atominės elektrinės (AAE) statyba, nepaisant 2016 m. įvykusių incidentų, vyko forsuotu režimu, nesilaikant tarptautinių saugumo reikalavimų ir ignoruojant Lietuvos priekaištus dėl neužtikrinamo AAE saugumo. Tuo pat metu Baltarusijos institucijos kartu su "Rosatom" aktyviai bandė stiprinti lobistinę veiklą ES šalyse ir institucijose.

AAE įvaizdžio formavimas buvo įtrauktas ir į Rusijos ir Baltarusijos ekspertų klubo, kuris buvo įsteigtas Minske 2016 m. kovą ir kurio veikloje dalyvauja žinomi Rusijos propagandistai, darbotvarkę. Lietuvos pareigūnų ataskaitoje akcentuojamas esą akivaizdžiai vyraujantis politinis AAE projekto aspektas.

Nors Kaliningrado srities Baltijos atominės elektrinės (BAE) statybos liko užkonservuotos, "Rosatom" suaktyvino veiklą, kuria buvo siekiama sudaryti prielaidas projektą atgaivinti: pagrįsti tariamą BAE naudą, užsitikrinant ES šalių paramą bei elektros eksporto rinkas. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas lobistinei veiklai ES institucijose.

Baltarusijos institucijų bandymai riboti neigiamos informacijos apie AAE sklaidą rodo, kad artimoje perspektyvoje Baltarusija laikysis pozicijos neteikti visos informacijos apie projekto įgyvendinimo eigą, o vis aktyvesnė korporacijos "Rosatom" "įvaizdžio formuotojų" (lobistų, diplomatų, žurnalistų ir politikos technologų) veikla rodo išskirtinį Rusijos dėmesį Lietuvos kaimynystėje vykdomiems energetiniams projektams. Tikėtina, kad artimoje perspektyvoje šis dėmesys tik stiprės: toliau bus bandoma patraukti į savo pusę EK pareigūnus, daryti įtaką per žiniasklaidą, naudotis Rusijos ir Baltarusijos politikos technologų paslaugomis.

Ataskaitoje skelbiama, kad Rusija siekia išlaikyti įtaką Europos dujų rinkoje. Per Baltijos jūrą iš Rusijos į Vokietiją planuojamas tiesti dujotiekis "Šiaurės srautas-2" sulėtintų Europos energetinės sąjungos kūrimosi procesus bei sumažintų jos efektyvumą. Kompanija "Gazprom" taip pat tikisi užsitikrinti rinkos dalį Baltijos jūros regione įgyvendindama ir suskystintųjų gamtinių dujų projektus Kaliningrado ir Leningrado srityse.

Nepaisant akivaizdžių pokyčių Lietuvos energetinių išteklių rinkoje, 2016 m. Rusijos koncernas "Gazprom" bandė išlaikyti savo dalį Lietuvos dujų rinkoje, tačiau prarado didžiausius klientus regione. Prognozuotina, kad "Gazprom" sieks išsaugoti savo pozicijas regione, taip pat ir bandydamas manipuliuoti tiekiamų dujų kaina.

Rusija toliau vykdo protekcionistinę politiką, nukreiptą prieš Baltijos jūros uostus ir didinančią jų konkurenciją. Neigiamą įtaką Lietuvos transporto sektoriui darė Rusijos sprendimas mažinti žaliavinės naftos tiekimą Baltarusijos naftos perdirbimo gamykloms bei perorientuoti krovinius į Rusijos uostus.

2016 m. Rusijos kompanijos žymiai mažiau savo produkcijos gabeno per Latvijos jūrų uostus. Rusijos strategija nukreipti vietinės kilmės krovinius į savus jūrų uostus, skatinusi konkuruoti Baltijos šalių transporto kompanijas, gali sudaryti prielaidas skaldyti Baltijos valstybių pozicijas svarbiais regiono ekonominio saugumo klausimais.

Pagrindinis Rusijos tikslas autotransporto pervežimų sektoriuje buvo blokuoti lietuviškų kompanijų vykdomą tranzitinių krovinių pervežimą, siekiant ilgainiui perimti visą nelietuviškos kilmės krovinių gabenimą. 2016 m. Lietuvos autotransporto pervežimų įmonės buvo priverstos toliau konkuruoti su Rusijos įmonėmis nelygiavertėmis sąlygomis. Rusija ne tik darė spaudimą Baltarusijos muitinės kontrolės pareigūnams periodiškai stabdyti krovinių pervežimus Lietuvos-Baltarusijos pasienio kontrolės punktuose, bet ir pradėjo taikyti daugiau administracinių reikalavimų Lietuvos autotransporto bendrovėms ir valstybinėms institucijoms, be to, buvo padidinti kelių mokesčiai.