Santykius su artimaisiais nutraukę emigrantai pildo dingusiųjų sąrašus

Paieškos

Po praėjusių metų lapkritį gauto 42 metų klaipėdietės Liudmilos Archipovos pareiškimo nustatyti 20-metės dukters dingimo, o gal net nužudymo aplinkybes Klaipėdos policijos pareigūnai išsiaiškino, jog jos duktė Arina Slobodeniuk ramiausiai gyvena ir dirba Graikijoje, Viduržemio jūros Koso saloje.

Šią žinią, - informavo Klaipėdos miesto Vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo tarnybos Asmenų paieškos skyriaus viršininkas Aleksandras Zbarazskis, - pareigūnams pranešė Graikijos konsulas po to, kai tik pagalbos buvo kreiptasi į Užsienio reikalų ministerijos Konsulinį skyrių.

Pasak viršininko, tai ne pirmas panašus atvejis, kai pareigūnų pagal artimųjų prašymą ieškotas žmogus surandamas užsienyje gyvas ir sveikas. Būna, kad nesutarę su artimaisiais "pradingėliai" tyčia jiems nepraneša apie savo buvimo vietą. Arba, kaip, spėjama, buvo ir šiuo konkrečiu atveju, per tarpininkus artimieji paprašo namuose laukiančių gimdytojų jų daugiau neieškoti, nes esą žuvę ar nužudyti.

Apie dukters Arinos tariamą žūtį motinai buvo pranešta anonimine elektroninio pašto žinute. Maža to - anonimas tai pranešęs ir telefonu. Nenuostabu, kad šie pranešimai sukėlė pagrįstą motinos nerimą.

L. Archipova policijai teigė, jog ji su Graikijoje gyvenančia dukra paskutinį kartą telefonu kalbėjosi rugsėjo mėnesį. Vėliau ji ne kartą bandė susisiekti su Arina, tačiau ši į skambučius nebeatsakinėjo.

Užmiršta paskambinti

Panašios "dingimo" istorijos asmenų paieška užsiimantiems policijos pareigūnams jau ne staigmena. Jauni žmonės, išvykę uždarbiauti į užsienį ir dėl kokių nors priežasčių nepranešę apie savo buvimo vietą, pažadėję, bet laiku nepaskambinę artimiesiems yra viena gausiausių ieškomųjų grupių. Suradus dažnai paaiškėja kokia nors proziška "dingimo" priežastis - neturėjo pinigų paskambinti, pamiršo telefono numerį ir pan.

Tarp dingusiųjų iš artimųjų akiračio buvę nemažai tokių, kurie užsienyje dirbo nelegaliai ar neįsitvirtino jokiame darbe. Šių gyvenimas svetimoje šalyje, pasak komisaro, tampa sunkus ir nepavydėtinas. Nenuostabu, kad jų tėvai, nežinodami, koks atžalų likimas, nerimaudami kreipiasi į policiją.

Vien šiais metais VPK Asmens paieškos skyrius yra gavęs 21 pareiškimą apie į užsienį dirbti išvykusius ir dingusius 18 - 30 metų žmones.

Praėjusiais metais, komisaro A. Zbarazskio duomenimis, buvo ieškoma 66 žmonių: 46 vyrų, 20 moterų. 50-ies jų paieška buvo nutraukta, nustačius buvimo vietą.

Sprendžia buities problemas

Iki šiol Klaipėdos pareigūnai neiškėlė nė vienos bylos dėl melagingų žinių apie dingusį žmogų.

Tačiau jie pastebėjo, jog į policiją kartais kreipiamasi ne susirūpinus artimo asmens likimu šiam dingus, o tik norint išspręsti kokias nors buities ar socialines problemas - pažymos apie asmens dingimą prireikia siekiant gauti pašalpą, sumažinti mokestį už butą, parduoti nekilnojamąjį turtą ir pan.

Komisaras prisimena, kaip neseniai į juos su pareiškimu kreipėsi moteris dėl 1953 metais dingusio vyro. Moteris "susirūpino" sutuoktinio likimu tik prireikus pažymos namų valdoms. Tenka ieškoti.

Valkatauja ir žudosi

Pasak komisaro A. Zbarazskio, kita dingusiųjų be žinios grupė - jau vyresni asmenys, dėl susiklosčiusių nepalankių aplinkybių netekę darbo, pvz., jūreiviai. Negalėdami susirasti darbo pagal specialybę ar dėl amžiaus, jie praranda turėtą socialinį statusą, išvyksta laimės ieškoti į užsienį, nusigeria, ima valkatauti, kiti net nusižudo.

"Tokie žmonės paprastai išeina iš namų niekam nieko apie save nepranešę, o vėliau dažnai randami pasikorę ar nuskendę", - liūdną realybę konstatavo viršininkas.

Darbo neturėjimas, mažos pensijos, dideli mokesčiai ir vienatvė pensinio amžiaus žmonėms sukelia psichologinį stresą. "Tai buvę mokytojai, inžinieriai, jūreiviai, kadaise gerbiami, turėję normalią šeimą. Išėję į pensiją ir jausdami nuoskaudą dėl to, kad tapo nebereikalingi, jie taip pat palieka namus ar net gyvenimą", - pasakojo A. Zbarazskis.

Dingusiųjų mažėja

Tik atkūrus nepriklausomybę dingusių be žinios žmonių skaičius buvo išaugęs. Tai buvo susiję su nusikalstamumo iš savanaudiškų paskatų suklestėjimu - reketu, plėšimais, vagystėmis. Neapsieidavo be aukų. Jų skaičių padidino ir besiaiškinant tarpusavio santykius nužudyti nusikalstamų gaujų nariai. Paslėptų lavonų nepavykdavo greitai aptikti - ir nužudytųjų pavardės papildydavo dingusiųjų be žinios sąrašus.

Stabilizavusis ekonominei padėčiai, pažabojus organizuotų gaujų siautėjimą, pareiškimų ant Asmenų paieškos skyriaus stalo sumažėjo. Štai 1996 metais užregistruoti 134 pareiškimai dėl dingusių asmenų, o 2003 metais - 58. Tai, komisaro nuomone, sąlygota dar ir to, jog žmonės, išvykę dirbti į užsienį, pasidarė atsargesni ir darbo sutartis sudaro su patikimomis firmomis.

Genovaitė PRIVEDIENĖ