Šaltis - atšilimo pasekmė

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus viršininkas Lionginas Pakštys sakė, kad vidutinė oro temperatūra šią žiemą gruodžio mėnesį Klaipėdoje buvo -4,9 laipsnio, sausį - -0,9, vasarį - -5,5 laipsnio Celsijaus.

Šaltos žiemos neišnyko

"Praėjusi žiema, kuri daug kam atrodo šalta, bendrame kitų metų kontekste atrodo vidutiniška. Yra buvę daug šaltesnių žiemų, kai spaudė iki 30-40 laipsnių šalčiai", - sakė Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas profesorius Arūnas Bukantis.

Du mėnesiai, gruodis ir vasaris, keliais laipsniais buvo šaltesni už daugiametį vidurkį, o sausis netgi buvo šiltesnis už daugiametį vidurkį. Pasak A. Bukančio, vertinant pastarųjų dviejų trijų dešimtmečių temperatūrą praėjusi žiema atrodo šaltesnė dėl to, kad anksčiau buvo daug labiau šiltų žiemų, kurių metu teigiama temperatūra vyravo net gruodžio, sausio, vasario mėnesiais, ji būdavo didesnė 5-6 laipsniais.

"Lietuvai toks temperatūrų svyravimas yra žalingas, ypač žalingais laikomi atlydžiai. Jeigu nuolat šąla iki 15 ar 20 laipsnių, tai nėra taip pavojinga, kaip kad temperatūra svyruoja iki nulio, prasideda vadinamieji faziniai vandens virsmai. Dieną ar kelias tirpsta, po to vėl į ledą sušąla vanduo, ir atsiranda nepaprastai didelis poveikis kelio dangoms, sienoms ir dengiamosioms konstrukcijoms", - teigė A. Bukantis.

Poveikis - ir pakrantei

"Be abejo, anomalijos yra matomos - labai didelės temperatūros amplitudės ne tik žiemą, vasaros irgi karštos. Štai kad ir 2010 metų liepos mėnuo - jis buvo karščiausias per 220 metų. Tokios karščio bangos, kai dieną temperatūra pakyla per 30 laipsnių, ir tai tęsiasi keliolika dienų, užfiksuotos pirmą kartą. Tokie reiškiniai labai pavojingi žmogaus sveikatai ir daugeliui ūkio šakų, socialinei ekonominei raidai", - pasakojo A. Bukantis.

Pasak jo, kritulių kiekis įgauna didelį netolygumą, ir per pastaruosius 20 metų buvo net penkios sausros, Pietų Lietuvoje - šešios. Tačiau kartu būna ir itin lietingų periodų, kai iš krantų išsilieja upės. Be to, pastebima, kad tradiciniai pavasariniai potvyniai jau dabar slenkasi į žiemos pradžią, sausio-vasario mėnesius, o anksti, sausio mėnesį, prasidėjęs potvynis gali tęstis iki balandžio.

Profesoriaus teigimu, Baltijos jūros pakrantės sudarkomos kylant bendram jūros lygiui, poveikį krantams daro ir vadinamosios vėjo patvankos. Jeigu vėjai pučia iš šiaurės vakarų arba iš vakarų, dažnai dėl patvankų pakyla vandens lygis - net iki 1,8 metro virš vidutinio lygio. Tokiais atvejais gali būti užliejama net miesto centrinė dalis, tiesa, tendencijų, kad būtų didesnis šių vėjų dažnumas, nėra užfiksuota. Vis dėlto yra skaičiavimų, rodančių, kad artimiausius dešimtmečius vakarinių vėjų bei uraganų stiprėjimas gali didėti.

Stabdykim klimato traukinį

"Atliekama klimato stebėsena, veikiama visomis pasaulinėmis pajėgomis: atliekami palydoviniai matavimai, dirba meteorologijos stotys (vien priežeminių yra 11 000), aerologinės stotys, kurių yra per 5 000. Matavimai vandenyne iš laivų, radiolokaciniai, distanciniai matavimai rodo, kad atšilimas vyksta. Jais reikia tikėti", - sakė profesorius A. Bukantis.

Anot jo, per paskutiniuosius šimtą metų sukaupti faktiniai duomenys kelia nerimą, nes atšilimas daro neigiamą poveikį ekosistemoms, ūkiui, sveikatingumui.

"Svarbiausia, kad labai pavojingi vadinamieji grįžtamieji efektai, kai kylant temperatūrai tirpsta Arkties ledynai, keičiasi ir vandenyno cirkuliacija, šilumos paskirstymas tarp įvairių platumų. Pastebimas regioninių anomalijų sustiprėjimas; tarkime, jeigu Arkties ledynai tiprsta, vandenynų cirkuliacija gali sutrikti abiejuose pusrutuliuose, Šiaurės ir netgi Pietų Atlante. Galime sulaukti netikėtų pasekmių ir netoli Antarktidos, ir netoli Afrikos bei Pietų Amerikos, nors pirminė priežastis yra Arkties ledynas, kurio per 35 metus jau praradome 30 procentų", - sakė specialistas.

Pasak jo, labiausiai matyti, kad didėja vandenynų rūgštingumas, todėl, kad anglies dvideginis, išmetamas į atmosferą, deginant kietąjį kurą, patenka į apykaitą vandenyne, jame tiesiog ištirpsta. Tai pražūtis koralams ir dumbliams, zooplanktonui, fitoplanktonui, kuriais minta žuvys, vėžiagyviai, jūriniai žinduoliai. Visa ekosistema paveikiama per mitybinę grandinę. Tokių efektų yra daug, apie juos reikėtų ir diskutuoti, nes tą rūgštingumą vandenyno išmatuoti labai paprasta, sako A. Bukantis.

"Mokslininkai kuria strategijas, kad pristabdytų tą atšilimą, galvoja, kaip prisitaikyti, kad neatsitiktų kaip traukinio mašinistui, pamačiusiam kliūtį, kai sustabdyti per vėlu. Kalbame apie tai, kaip būtų galima atitinkamas priemones žemės ūkyje, energetikoje.

Be to, reikia naujų sveikatos programų. Štai 2003 metais Europoje buvo nepaprastai stipri sausra, karščiai iki ir per 40 laipsnių, mirė 70 000 žmonių. Tokioje išvystytoje šalyje kaip Prancūzija, Vidurio Europoje būta daugiausia mirčių. Jų skaičius galėjo būti mažesnis, jeigu būtų pagalba ir pasirengimo programa. Tokių karščio bangų, tik mažesnių, po to buvo kas metai, prisiminkime, kas praėjusią vasarą dėjosi Rusijoje", - teigė A. Bukantis.

"Stigo paukščių prie lesyklų"

Vytautas JUSYS, vyriausiasis Ventės rago ornitologas

Šią šaltą žiemą, iki vasario 28 dienos, mūsų krašte žiemojo per šimtą paukščių rūšių, truputį mažiau nei ankstesniais metais. Šią žiemą, pavyzdžiui, pempės niekas nematė, o anksčiau jų būdavo. Nemuno deltoje būdavo ir garnių, o šiemet jie išskrido dar iki gruodžio 1-osios.

Nebuvo pastebėta ir retai į mūsų šalį atklystančių sparnuočių, kaip, tarkime, prieš porą metų Nidoje matytos Kramerio papūgos, skridusios šiaurės kryptimi.

Tinklus, kuriais gaudysime žieduoti paukščius, kelsime šio mėnesio pabaigoje, tai priklausys nuo orų. Jeigu vėl pasnigtų, tai keltų grėsmę sugrįžėliams. Jau grįžo varnėnai, daug vieversių, Nemuno deltoje pasirodė pilkosios žąsys ir gervės. Nepastebėjomes žuvusių paukščių, tačiau prie lesyklėlių vasario mėnesį jų buvo sumažėję, mažiau ir lesalo sulesė.