Baltijos keliui, rugpjūčio 23-iąją sujungusiam į vieną grandinę Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmones, sukanka 25-eri. Šiam jubiliejui valdžia jau pradėjo ruoštis. Tačiau privalomą duoklę istorijai ji pasiryžusi atiduoti apeidama Sąjūdžio pirmeivius. Pasirengimo sukakčiai darbo grupėje neatsirado vietos nė vienam Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariui.
Vienas Sąjūdžio kūrėjų, filosofas Vytautas Radžvilas mano, jog tokia darbo grupės struktūra ne atsitiktinė, o dėsningas valdžios žingsnis.
Sužinojęs, kokie žmonės rengs Baltijos kelio jubiliejaus minėjimą, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys filosofas Romualdas Ozolas buvo itin lakoniškas: „Po to, kai toks grupės sąstatas paskelbtas, netgi jeigu mane pakviestų, aš ten nebūčiau. Tai yra principinis įžeidimas, principinis atsiribojimas nuo to, kas iš tiesų buvo iniciatoriai. Viskas perduota kitos orientacijos žmonėms“.
Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila stebėjosi, kad darbo grupės sudarytojai net dėl akių nepasistengė įrašyti ką nors iš pirmųjų sąjūdininkų.
Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys akademikas Antanas Buračas, perskaitęs Baltijos kelio jubiliejaus rengėjų sąrašą, irgi kraipė galvą: „Nustebau, kad, pavyzdžiui, ten aš nematau nė vieno istorikų atstovo. Iš kitos pusės, be abejo, reiktų numatyti, kad kontaktas su ta komisija būtų užtikrinamas per Angonitą Rupšytę (Seimo kanceliarijos Komunikacijų departamento darbuotoja, buvusi Sąjūdžio atsakingoji sekretorė - red.past.). Ir anksčiau mes pasitardavome Sąjūdžio klube, o ji perduodavo mūsų siūlymus, - svarstė A.Buračas. - Bet kokia komisija istorinėms datoms paminėti turėtų būti atvira visuomenės siūlymams. Juk pats Sąjūdis buvo visos tautos iniciatyva, todėl žmonės ir vėliau turėtų turėti galimybę atkreipti dėmesį į reikšmingesnius dalykus, jeigu kas praslystų pro komisijos akis“.
Darbo grupės vadovas, ministro pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas Remigijus Motuzas nustebo paklaustas, kodėl darbo grupėje neliko vietos nė vienam Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariui.
Rašyti komentarą