Rusijos žaidimų Lietuva ir ateityje neišvengs

- Kuo Rusijai užkliuvo Lietuvos vežėjai?

- Aktyvi Lietuvos pozicija stiprinant Rytų partnerystės politiką, būsimos ES ir Ukrainos sutartys, matyt, tai yra svarbiausia priežastis, kodėl dabar tokia situacija.

- „Gazprom“ vadovo vizitas pas mus neturėjo įtakos? Juk po jo mūsų prezidentė aiškiai pasakė, kad statysimės suskystintų dujų terminalą, be to, pareiškė, kad iš Rusijos prisiteisime 5 mlrd. litų. (Europos Komisija pradėjusi tyrimą dėl Rusijos koncerno, - aut. past.)

- Spėlioti galima, tačiau ryškesnių to įrodymų nėra. Vis dėlto liūdnas dalykas yra svarbiausių valstybės pareigūnų požiūris, o jis yra gana skirtingas: prezidentė kalba Vytauto Landsbergio žodžiais, apskritai pastaruoju metu daugeliu klausimų ji yra prof. V.Landsbergio garsiakalbis; o premjero politika yra švelnesnė, jis linkęs derėtis ir ieškoti konstruktyvių sprendimų, juolab kad dujų importo sąlygos Lietuvai nėra itin nepalankios - nei buvusi Vyriausybė, nei prezidentė anksčiau palankesnių dujų kainų nesugebėjo sureguliuoti.

- Kam iš tikrųjų turi priklausyti iniciatyva derantis su „Gazprom“?

- Šiuo atveju Vyriausybei, juo labiau kad „Gazprom“ gali naudotis aiškiais prezidentės ir ministro pirmininko nesutarimais.

- Vežėjai skundžiasi, kad aukščiausi šalies asmenys nesiima reikiamų priemonių sprendžiant eilių Rusijos pasienyje problemą.

- Be premjero, yra ir kitų asmenų, kurie gali spręsti tokias problemas. Pirmiausia turiu omenyje Užsienio reikalų ministeriją. O ji, bent jau pastaruoju metu, ėmėsi aktyvių veiksmų. Bandoma kalbėtis Europos Sąjungos balsu, tokia taktika yra gera ir ne kartą pasiteisinusi.

Kitas dalykas, prezidentės pozicija: ji elgiasi kaip sesuo dvynė su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, nes jo stilius yra duoti nurodymus ministrams, pasikviesti žiniasklaidą ir viską parodyti per televiziją. Prezidentė nepaiso, kad Lietuvos politinė sistema yra gerokai kitokia nei Rusijos. Mes turime parlamentinę-prezidentinę sistemą, kur prezidentas neturi tiesioginių galių įsakyti ministrams, ministrai turi veikti per premjerą. Taigi toks prezidentės stilius, matyt, sietinas su artėjančiais rinkimais ir vertintinas kaip dar viena viešųjų ryšių akcija.

- Pernai Rusija tapo Pasaulio prekybos organizacijos nare, o tai reiškia, kad turi veikti pagal jos nuostatus. Tačiau ji sustabdė kai kurių mūsų šalies pieno produktų įvežimą į Rusiją, esą rado antibiotikų. Vadinasi, norint, galima nepaisyti bet kokių taisyklių?

- Taip, tačiau Rusija nėra vienintelis atvejis. Kažkada prekybos karai vyko tarp Amerikos ir Japonijos.

Šalys narės imasi priemonių savo rinkoms saugoti ir reikia paprasčiausiai susitaikyti su tokiomis galimybėmis ir ieškoti sutarimo.

- Ar įmanoma išvengti tokių Rusijos žaidimų ateityje?

- Neįmanoma. Vis dėlto reikia dialogo, suderintų tarpusavio veiksmų ir bendrų sprendimų. Tačiau kai siunčiama nuo Einošiaus pas Kaipošių, kaip prezidentės atveju, tai ta pati Rusija akivaizdžiais nesutarimais gali naudotis.

- Kaip mūsų rinkėjai vertina aukščiausių šalies vadovų elgesį?

- Čia galimi du variantai: rinkėjai mano, kad nuosaikus, dialogiškas premjero Algirdo Butkevičiaus būdas yra geresnis susitarimui pasiekti su Rusija; arba priešingai - griežta, kategoriška prezidentės pozicija yra naudinga ginant Lietuvos interesus.

- Kokia pozicija, jūsų manymu, yra tinkamesnė?

- Manau, kad bet kokioje srityje pirmiausia reikia bandyti susitarti, rasti sugyvenimo būdą. Užsispyrimas dažniausiai nėra itin vaisingas bent jau ilgalaikėje perspektyvoje, priešingai, atsiranda nepasitenkinimas, galbūt net susipriešinimas. Toks susierzinimas turi ilgalaikius padarinius.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“