Rolandas Paksas: Eligijus Masiulis turėtų pagalvoti apie atsistatydinimą

R. Pakso manymu, E. Masiulio komentaras, kad valstybės sektoriuje šiandien dirba tik bepročiai arba vagys, įžeidžia daugiau kaip 70 tūkstančių iš biudžeto atlyginimą šiandien Lietuvoje uždirbančių asmenų.

"Taip kalbėdamas ministras įžeidė visus sąžiningai dirbančius valstybės tarnautojus ir pirmiausiai privalo visų viešai atsiprašyti. Tai mažiausia, ką jis galėtų ir turėtų padaryti. Antras žingsnis galėtų būti ministro atsistatydinimas", - kalbėjo politikas.

R. Pakso teigimu, E. Masiulio įvardyta 5 tūkstančių litų mėnesinio darbo užmokesčio suma kaip pasityčiojimas skamba žmonėms, kurių pajamos per mėnesį yra kone dešimt kartų mažesnės.

Kaip turi jaustis pensininkas, kurio pensija - tik šiek tiek didesnė nei 600 litų, ar už minimalų atlyginimą dirbantis šalies pilietis, kuris "į rankas" negauna ir tų minimalių 800 litų? Ir kuo - vagimis ar bepročiais - po tokių ministro žodžių turi pasijusti mokytojai ir gydytojai, bibliotekų darbuotojai, pasienio, muitinės ir policijos pareigūnai?" - retoriškai klausė Europos Parlamento narys.

Politiko teigimu, nieko jau nebestebina, kad valdančioji dauguma šiandien nelinkusi įsiklausyti į žmonių lūkesčius bei nesiima jokių konkrečių žingsnių įveikti krizę ir bent kiek palengvinti visuomenės gyvenimą.

"Vargu ar iš šitos valdžios šito dar galima tikėtis. Tačiau stebina tai, kad ir šios valdžios atstovai jaučiasi pakilę gerokai aukščiau paprastų žmonių. Prieš keliolika metų vienas politikas šalies piliečius išvadino šunauja, kitas - žmonėmis iš gatvės, trečias žmonėmis nelaikė tų, kurie neturi milijono, o ketvirtam dabar atrodo, kad dalis iš jų yra bepročiai arba vagys. Kokių epitetų laukti toliau?" - kalbėjo R. Paksas.

E. Masiulis dėl trečiadienį pasakytų žodžių, kad valstybiniame sektoriuje už 5 tūkst. litų gali dirbti arba bepročiai, arba vagys, turėjo aiškintis ir Seime. Ministras sako, jog šia skambia fraze tik norėjęs atkreipti dėmesį į problemą, tačiau buvęs klaidingai interpretuotas.

"Vartodamas šią skambią frazę, norėjau atkreipti dėmesį į problemą. (...) Jeigu įmonėms mes keliame pačius aukščiausius tikslus, kad jos dirbtų pelningai ir skaidriai, turime samdyti profesionalius ir kompetentingus žmones, kuriems reikalingas ir deramas atlygis. Dabar egzistuoja disproporcija tarp privačių kompanijų, kur vadovai dirba už žymiai didesnius atlyginimus, ir valstybinių įmonių, kurios vadovo darbo užmokestis palyginti labai nedidelis", - sakė susisiekimo ministras.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė tam, kad sėkmingai dirbančios valstybės kontroliuojamos bendrovės vadovai, vadovų pavaduotojai ir vyr. buhalteriai turėtų galimybę uždirbti daugiau nei dabar.

Šį Vyriausybės nutarimą susisiekimo ministras E. Masiulis pakomentavo priešišką reakciją sukėlusiais žodžiais, kad tuo metu, kai valstybiniame sektoriuje alga yra 5 tūkst. litų, o privačiame profesionalūs vadybininkai uždirba ir po 25 tūkst. litų, į pirmąjį "papuola arba bepročiai, arba vagys".

"Mano galva, šioje valstybėje ne viskas yra tvarkoje. (...) Kad įmonės neštų pelną ir suneštų daugiau pinigų į biudžetą, tam yra reikalingi profesionalūs vadybininkai, kurie šiuo metu versle uždirba 15, 20, 25 tūkst. litų, ir valstybinis sektorius tiesiog nekonkuruoja. Į valstybinį sektorių, kai alga yra 5 tūkst. litų, papuola arba bepročiai, arba vagys", - kalbėjo E. Masiulis.

Vyriausybė trečiadienį nutarimu susiejo stambių valstybės kontroliuojamų bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyr. buhalterių darbo užmokestį su vidutiniu statistiniu darbo užmokesčiu. Iki šiol jis buvo susietas su vidutine tos įmonės darbuotojų alga ir negalėjo viršyti 5 vidutinių įmonės darbuotojų užmokesčių.

"Šiuo metu statistinis darbo užmokestis - beveik 2 tūkst. litų, tai maksimali alga, kurią gali gauti tokių kompanijų vadovai "ant popieriaus", bus 10 tūkst. litų. Pusė algos yra stabili, o kita pusė yra kintama pagal užsibrėžtus tikslus. Jeigu tikslai yra pasiekiami, tai yra mokama ir kita dalis, jeigu nepasiekiami, tai kitos kintamosios dalies vadovai gali ir negauti", - aiškino E. Masiulis.

Nutarime pažymėta, kad didelė įmonė yra ta, kur dirba ne mažiau kaip 5 tūkst. žmonių, o jos pagrindinės veiklos pajamos yra ne mažesnės nei 150 mln. litų.

Tokios, pasak E. Masiulio, yra ir "Lietuvos paštas", "Lietuvos geležinkeliai", "Lietuvos energija".