Rolandas Paksas apskundė sprendimą neregistruoti jo pretendentu į prezidentus

ELTA primena, kad VRK atsisakė registruoti R. Paksą kandidatu 2012 m. Seimo rinkimuose. Tuomet politikas taip pat kreipėsi į teismą, tačiau šis palaikė komisiją.

Naujausios apklausos rodo, kad R. Paksas prezidento rinkimuose - antrasis pagal populiarumą kandidatas po dabartinės šalies vadovės.

Tiesa, D. Grybauskaitės reitingas beveik tris kartus didesnis.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas teigė, kad dėl R. Pakso Seimas neatliko namų darbų.

"VRK vadovaujasi įstatymais, Konstitucija ir Konstitucinio Teismo sprendimais. Įstatyme yra išlikusi formuluotė, kad kandidatu negali būti tas asmuo, kuris yra apkaltos būdu pašalintas iš pareigų. Seimas nėra priėmęs atitinkamų pakeitimų, kad nustatytų, kiek metų jis negali būti, esamoje formuluotėje proporcingumo principas neišlaikomas ir bandoma priimti konstitucinį pakeitimą, bet Konstitucijos pakeitimas nėra priimtas", - VRK sprendimą R. Pakso neregistruoti pretendentu būti kandidatu į prezidentus aiškino jis.

Kaip žinoma, Seimas antrą kartą nebalsavo dėl konstitucinės pataisos, kuri galėjo atverti R. Paksui galimybę siekti prezidento posto.

Tačiau sprendimą R. Pakso kandidatūrą kelti į prezidentus priėmė partijos Tvarka ir teisingumas valdyba. Esą tam kelius atveria Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimas, kuriame pažymima, kad nepakeitus konstitucinio akto dėl Lietuvos narystės ES negali būti daromos jokios pagrindinio šalies įstatymo pataisos, kuriomis būtų paneigti Lietuvos narystės ES įsipareigojimai.

O Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pripažinęs, kad draudimas R. Paksui iki gyvos galvos rinkimuose dalyvauti yra neproporcingas padarytam nusižengimui.

Vis dėlto šis KT išaiškinimas, kuris buvo priimtas nagrinėjant Lietuvos banko kompetencijos pinigų emisijos srityje klausimus, sukėlė diskusijų net ir tarp pačių KT teisėjų. Vienas jų, Egidijus Šileikis, pareiškė savo atskirąją nuomonę, kad paskelbtame nutarime KT esą nepagrįstai ignoravo Lietuvos Respublikos viršenybės prieš ES teisę principą.

R. Paksas buvo 13-asis pretendentas į kandidatus prezidento rinkimuose.

Politinės kampanijos dalyviais yra užsiregistravę 19 asmenų, iš jų pretendentais prezidento rinkimuose įregistruoti 12. Tai Darbo partijos kandidatas Artūras Paulauskas, Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas Linas Balsys, socialdemokratų kandidatas europarlamentaras Zigmantas Balčytis, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, signataras Rolandas Paulauskas, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Bronis Ropė, antrosios kadencijos siekianti Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo narys Naglis Puteikis, Demokratinės darbo ir vienybės partijos pirmininkė, Prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė, verslininkas ir mokslininkas Vladas Lašas, vairuotojas Jonas Lašinis.

Prezidento rinkimai vyks gegužės 11-ąją.