"Rokfelerių" triumfas ir keiksmai A. Kaušpėdai.

Jūros šventės renginiai Menininkų namų kiemelyje šiemet nepasižymėjo originalumu ir išskirtine programa.
Bliuzroko grupė "Rokfeleriai" ypač mėgstama šiame kiemelyje besilankančios publikos, jos koncertai visuomet sulaukia anšlago, tačiau kai "Rokfeleriai" koncertuoja du vakarus iš eilės, kyla įtarimas, kad daugiau Klaipėdoje nėra kam groti.
Apibendrinant tris ketvirtadienio, penktadienio ir šeštadienio vakarus Menininkų namų kiemelyje drąsiai galima teigti, kad labiausiai pavykusi buvo Baltijos jūros dienos programa ketvirtadienį. Tąvakar Menininkų namų kiemelį sausakimšai užpildę žiūrovai šėlo ne tik pagal senas geras "Rokfelerių" dainas, bet ir su malonumu klausėsi kauniečių lėlių teatro grupės "Upė" atliekamos muzikos. Jaudinančiu koncerto akcentu tapo improvizuotas ilgaplaukių jaunuolių poelgis - viduryje koncerto jie atsinešė daugybę rožių ir jų žiedlapių fontanais apšlakstė šokančiuosius.
Jei Lietuvos žaliųjų judėjimo entuziastai nebūtų įsibrovę po koncerto ant scenos ir apie 15 minučių klaikiai bliovę savo kūrybos dainų, pritariant nederančiai gitarai, galbūt nebūtų taip stipriai praretėjusios susirinkusiųjų gretos ir fantastišką australų filmą "Baraka" būtų išvydę daugiau žiūrovų. Kita vertus šis meditatyvinis filmas reikalauja susikaupimo, ir tylos, todėl po koncerto įsiaudrinusių žiūrovų, regis, buvo ir taip per daug.
Atrodo, kad penktadienio vakarą Menininkų namų kiemelyje rinkosi vėl ta pati publika. "Rokfelerių" dublis Nr. 2, praturtintas naujomis dainomis, vėl nuskambėjo puikiai, tačiau šėlstanti publika nekantriai lūkuriavo vakaro vinies - legendinės Atgimimo laikų grupės "Antis" lyderio Algirdo Kaušpėdo pasirodymo.
Tiesa, koncerto pavadinimas "Ir paleidom mes į dangų antį" bei iškraipyta garsiojo atlikėjo pavardė (A. Kaušpėda) pasėjo abejonę, kad vakaro organizatoriai rengia siurprizą. Tačiau, kai scenoje pasirodė kažkoks klounas, nusigrimavęs A. Kaušpėdu, ir pradėjo kraipytis pagal "Anties" dainų fonogramą, vyresnio amžiaus publika neslėpė nusivylimo ir nepasitenkinimo. Pasigirdo necenzūriniai šūksniai: "Lauk nuo scenos tą du....!"
Tik jaunimui apsimetėlis buvo nė motais. Atrodo, kad jie priėmė lėlę už tikrąjį atlikėją (tikėtina, kad jie net nežino kaip tikrasis A. Kaušpėdas atrodo) ir siautėjo dar audringiau, atmintinai dainuodami visas garsiąsias "Anties" dainas.
Neįdomiausias vakaras Menininkų namų kiemelyje buvo šeštadienį. Pretenzingas teatralizuoto koncerto "Anapus pilnaties" pavadinimas su gerai žinomų menininkų mimo Alekso Mažono, muzikanto Pranciškaus Narušio ir choreografo Povilo Fokino pavardėmis žadėjo kokybišką meno reginį.
Deja, kelis meno sritis sintetinantis projektas šįsyk nepavyko. Seniai matytas žaismingas ir melancholiškas A. Mažono monospektaklis būtų daug geriau suskambėjęs lietaus apgaubtoje scenoje be P. Narušio muzikinių saksofono intarpų, iliustruojamų plastiškais, tačiau nesuprantamais P. Fokino bei jo vadovaujamų šokėjų judesiais. Bendras teatralizuoto koncerto vaizdas buvo tiesiog nykus ir tikriausiai nebūtų sulaukęs jokio publikos dėmesio, jei ne lietus, nuo kurio Jūros šventės dalyviai slėpėsi, gurkšnodami alų bei užkandžiaudami "Senamiesčio" baro terasoje po stogu.