Rinkimų anatomija: kuo tikėti?

Pažadų netrūksta ir sveikatos apsaugos srityje: esą visi vaistai bus kompensuojami, medikams algos bus pakeltos iki europinio lygio, slaugytojus anksčiau išleis į pensiją, pacientams ligoninėse bus dalinami čekiai, patvirtinantys, kiek ir kokių paslaugų gavo, kaimo gydytojus aprūpins automobiliais... Išties laukia pasakiškas gyvenimas, jei tikėtume visais šiais pažadais. Tačiau vargu ar taip būna. Tad kaip atskirti pelus nuo grūdų?

Psichologai ir gydytojai psichiatrai ragina rinkėjus labai atidžiai įsiklausyti į politikų retoriką, klausytis ne tik tai, ką jie kalba, bet ir kaip kalba.

Nesurezga nė sakinio

"Apie konkrečius kandidatus į Seimo narius kalbėti man neleidžia profesinė etika, - "Vakarų ekspresui" atsakė šalyje garsus gydytojas psichiatras Valentinas Mačiulis, Vilniaus psichiatrijos ligoninės vyriausiasis gydytojas. - Tačiau savo pastebėjimais apie rinkimus pasidalinsiu. Kaip specialistas, rinkėjams patarčiau pirmiausia atkreipti dėmesį į tai, kaip kandidatas kalba. Ar jo minčių eiga yra logiška, ar užbaigti sakiniai, ar galima aiškiai suprasti dėstomą mintį. Jei žmogus nesurezga nė vieno sklandaus sakinio, tai kaip galės šalį valdyti, jei bus išrinktas? Deja, pastebėjau, kad gana daug kandidatų į Seimą nemoka aiškiai kalbėti."

Anot gydytojo psichiatro, skurdi kalba rodo žinių, analitinio mąstymo stoką.

"Pasiklausius debatų matyti, kad kai kurių politikų, ypač naujai iškeptų, net veidai kaip kaukės, be emocinės išraiškos, jie stereotipiškai kartoja tas pačias frazes, atlieka monotoniškus judesius. Už tokius kandidatus tikrai nereikėtų balsuoti. Tai žmonės, turintys nedidelių sveikatos sutrikimų. Jie negalės dirbti produktyviai ir atsakingai", - teigė V. Mačiulis.

Jis pataria rinktis tuos, kurie jau turi patirties politikoje, moka vadovauti, turi aštrų mąstymą ir yra greitos orientacijos.

"Kad politikai žada aukso kalnus - nieko naujo. Tegul žada, bet mes galime pasirinkti tuos, kurie laiko jau patikrinti", - sakė medikas.

V. Mačiulį stebina ir kai kurių partijų pavadinimai.

"Nenoriu konkrečiai komentuoti kokios nors partijos pavadinimo, tačiau kai kurie atskleidžia nelogiškumą, didelę aroganciją, kitų paniekinimą. Kadaise rinkimuose dalyvavo viena partija, pasivadinusi Himno pavadinimu. Tada aš šią partiją pavadinau patologiška. Kaip galima savintis pagrindinius šalies simbolius ar kalbėti už visus Lietuvos žmones?" - stebėjosi V. Mačiulis.

Laimi asmenybės

Klaipėdietis psichologas Mykolas Ridikas teigia, jog pagrindinis politinės kovos metodas - iškelti save, o priešininką pažeminti.

"Nieko naujo nesugalvota. Politikų tikslas yra bet kokiomis priemonėmis laimėti rinkimus, prasibrauti į valdžią. Gerai, jei žmonės prisimena, kas iš politikų vykdė per praėjusius rinkimus duotus pažadus. Tokių politikų, aišku, yra, juk ne visi jie yra blogi. Tačiau žmonių atmintis yra trumpa, seni pažadai paprastai pamirštami, klausomasi naujų. Žmonės yra linkę tikėti stebuklais, ir rinkimai - ne išimtis. Čia kaip loterijoje - nusiperki bilietą ir lauki didelio laimėjimo. Dar laukiama "gero dėdės", kuris ateis ir viską sutvarkys", - sakė M. Ridikas.

Anot psichologo, visuomenėje rinkimai traktuojami tarsi šventė, lyg Naujieji metai, kai jiems atėjus, tikimasi pasikeitimų,geresnio ir sotesnio gyvenimo.

"Rinkėjų viltys sudedamos ne į partijas, o į asmenybes. Žmonės nesigilina į partijų rinkimines programas, kurios, sutikime, mažai viena nuo kitos skiriasi. Rinkėjus patraukia tai, kaip politikas save pateikia - išvaizda, kalba, manieros. Dėmesį patraukia sklandi kalba, kai kreipiamasi tarsi į visus, bet kartu lyg ir asmeniškai. Panašiai, kaip ir nuotakai renkantis jaunikį - juk pasirenkamas gražesnis, šaunesnis, nors ant rankų nešioti žada visi", - palygino psichologas.

Be kita ko, pasak M. Ridiko, daugiau šansų į save atkreipti dėmesį turi ir politikos naujokai, nes viskas, kas nauja, žmonėms yra įdomiau.

Atsakomybė - ne tik už pažadus

"Rinkimus pavadinčiau tuštybių muge, kai daugelis politikų užsiima populizmu ir eilinį kartą mulkina žmones neįgyvendinamais pažadais. Tad nėra ko stebėtis, kad visuomenėje tvyro nusivylimo, nebetikėjimo geresne ateitimi nuotaikos. Labiau priklausomi nuo politikų sprendimų piktinasi tais neįgyvendintais pažadais, o mažiau priklausomi - juokiasi. Kuo žmonės labiau nusivilia, tuo mažiau tiki įvairiomis partijų programomis, kurios daugeliu atvejų yra nerealios, net kvailos ir mažai kuo viena nuo kitos skiriasi.

Liūdniausia tai, jog nei už tuos pažadus, netgi už įstatymų nevykdymą nėra jokios atsakomybės. O atsakomybės stoka rodo visuomenės nebrandumą", - teigė gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis, Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovas.

Anot gydytojo pischiatro, atsakomybės stoka aukščiausiuose valdžios sluoksniuose daro didelę žalą visai visuomenei.

"Matydami, kaip už prasižengimus, net įstatymų nevykdymą aukšti pareigūnai sugeba išsisukti, žmonės labai nusivilia. Kai nėra pagarbos įstatymui, nelieka pagarbos ir institucijai. Tuo metu paprastas žmogelis dėl menkniekio užtampomas po teismus... Dvigubi standartai, veidmainystė, garbės, sąžinės stoka rodo žemą politinės kultūros lygį. Kodėl įstatymus pažeidę, rinkėjus nuvylę parlamentarai nėra šalinami iš Seimo, juk tokių šioje kadencijoje buvo tikrai ne vienas? Tad kuo žmonėms betikėti? Užtat ir tikima stebuklais, gal išgelbės tas ar anas, antai daug milijonierių eina į Seimą, jie esą tikrai dirbs žmonių labui, nes patiems jau nieko netrūksta...

O žmonės klausosi, nes nori kažkuo tikėti. Jie negalvoja, kad į valdžią dažnai einama vien siekiant asmeninės naudos. Kasdienybė užgožia ankstesnius pažadus, ką žadėjo partijos, ką darė, ko nepadarė. Būtų išties naudinga, jei tokia informacija būtų skelbiama. Tuomet gal būtų žmonėms lengviau atsirinkti, už ką balsuoti", - kalbėjo A. Slatvickis, pripažindamas, kad ir pats yra tarp tų nusivylusiųjų rinkėjų, kurie nebetiki jokiais pažadais.

Iš naujos valdžios - aiškumo ir pagarbos

Trūksta stabilumo

prof. Vinsas JANUŠONIS, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas:

"Aišku, po Seimo rinkimų tikimės pokyčių, nes kitaip ir būti negali. Tik klausimas, kokie tie pokyčiai bus - į gerą ar blogą pusę. Pirmiausiai, manau, reikėtų susisteminti šiuo metu išbalansuotą sveikatos apsaugos sistemą. Gydymo įstaigos, medikų bendruomenė yra pasiilgę stabilumo ir aiškumo.

Gydytojai ir slaugytojai turi aiškiai žinoti, kad artimiausiu metu jų įstaigos nelikviduos, neprijunginės prie kitos, nenaikins skyrių. Reikalinga aiški strategija, kas ir kaip dirbs bent 5-10 metų. O dabar tvyro nežinomybė - kas bus toliau. Tuo metu medicina yra ta sritis, kurioje būtinas stabilumas, ilgalaikės perspektyvos, kalbant tiek apie paslaugų kokybės gerinimą, tiek apie finansavimą. Tikimės, kad į medikų pasiūlymus bus atsižvelgta, nebus vykdoma neapgalvotų naujų reformų.

"Vaikams - daugiau dėmesio"

Klaudija BOBIANSKIENĖ, Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja:

"Mūsų šalyje deklaruojama, jog viskas, kas geriausia, skiriama vaikams. Deja, realybė yra kita. Būtų gerai, kad ši situacija pasikeistų, ir vaikų gerovė nebūtų paremta vien deklaratyviais žodžiais, o būtų pagrįsta išties pasikeitusiu požiūriu ir geresniu finansavimu. Nerimą kelia tas faktas, kad trūksta gydytojų pediatrų, taip pat siauresnių specializacijų vaikų gydytojų.

Ar nebenori jaunimas studijuoti, ar daugelis išvyksta į užsienį, sunku pasakyti. Manau, daug lemia ir požiūris į mediko profesiją, tas niekinimas viešoje erdvėje, nors medikai labai skaudžiai išgyvena kiekvieną padarytą klaidą. Kai pakalbi su išvykusiais svetur kolegomis, ne vienas jų sako, kad išvyko ne vien dėl didesnio atlygio, bet ir dėl to, kad nori būti gerbiamas. Tad iš naujo Seimo tikimės daugiau pagarbos mediko profesijai."

"Turi būti aiškumas"

Loreta VENCKIENĖ, Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja:

"Norėtųsi, kad pasikeistų politikų požiūris tiek į įstaigų vadovus, tiek į medikus. Nuolat esame kaltinami kažko nepadarę, neįvykdę, savivaliaujantys, piktnaudžiaujantys. Pavyzdžiui, dėl mokamų paslaugų. Valstybė turi aiškiai pasakyti savo piliečiams, kiek ir kokių sveikatos priežiūros paslaugų yra pajėgi finansuoti, o kiek piliečiai privalės už šias paslaugas susimokėti patys.

Dalies mokamų paslaugų neišvengsime, bet reikia aiškumo, kad įstaigų pacientai nekaltintų nebūtais dalykais. Sveikatos priežiūros sistemoje pirminė sveikatos priežiūros grandis, šeimos gydytojo institucija laikoma viena iš prioritetinių sričių, tačiau, deja, ne visada taip yra ir realybėje. Norisi tikėti, kad viskas pasikeis į gera, bet neapleidžia ir pesimistinės nuotaikos. Ypač pasiklausius priešrinkiminių politikų debatų, populistinių pažadų, kurių neįmanoma realiai įgyvendinti arba ketinama ne nuo to pradėti spręsti problemas."

"Svarbiausia - pacientas"

dr. Jonas SĄLYGA, Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas:

"Klausydamasis politinių partijų kandidatų į Seimo narius debatų, kaskart vis pasigendu žodžio "pacientas". Dėl ko vykdoma sveikatos sistemos reforma, dėl ko ieškoma papildomų lėšų sveikatos priežiūrai - tik dėl paciento. Sveikatos problemos Lietuvoje yra glaudžiai susijusios su socialinėmis problemomis.

Šalies visuomenė sensta, vyresnio amžiaus žmonės dažniau serga, daugėja pacientų poliklinikose ir stacionaruose, dėl nepriteklių gyventojai negali laiku atvykti pas gydytoją, todėl daugėja užleistų ligų, o jas gydyti labai brangu. Manau, kuo greičiau Lietuvoje turėtų būti įgyvendintas papildomas (savanoriškas) sveikatos draudimas, įvardijant paslaugų dalį, kurias nefinansuoja privalomasis sveikatos draudimas. Nežinau, ką atneš naujas Seimas.

Nenoriu spėlioti, tuo labiau prognozuoti, žinau tik tai, kad sveikatos priežiūra, kaip labai specifinė veikla, susieta su žmogaus sveikata ir gyvybe, neturi būti politizuota. Noriu tik vieno - kad ir politikų, ir medikų lūpose nebūtų ambicijų, o dažniau išgirstume žodį "pacientas" ir kuo dažniau būtų įsiklausoma į pacientų nuomonę."