Rinkimai į VRK - kaip Senovės Graikijoje

Trauks burtus

Atsistatydinus VRK nariui Liutaurui Ulevičiui, Teisingumo ministerija paskelbė viešą atranką šios komisijos nario laisvai vietai užimti. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis turi pasiūlyti dviejų asmenų kandidatūras, iš kurių Seime burtais bus atrinktas vienas asmuo, kuris taps VRK nariu. Pretendentai į VRK narius turi būti Lietuvos Respublikos piliečiai, turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir per paskutinius trejus Seimo, Respublikos prezidento, savivaldybių tarybų rinkimus arba referendumus nebūti atleisti iš rinkimų ar referendumo komisijos už rinkimų ar Referendumo įstatymų pažeidimą.

VRK narių rinkimas traukiant burtus XXI a. atrodo mažų mažiausiai keistas. Su tuo sutiko ir komisijos pirmininkas Z. Vaigauskas, teigęs, kad tokia sistema atsirado dėl istorinių aplinkybių. „1992 m. pirmiesiems prezidento rinkimams buvo sudaryta VRK. Reikėjo teisininkų, bet visi puikiai suprato, kad teisininko be praeities ir pažiūrų nebūna, ypač 1992 m., kai Lietuva tik buvo atgavusi Nepriklausomybę. Tada buvo nuspręsta naudotis Senovės Graikijos metodu, kai renkama būtų burtais“, - nusistovėjusių tradicijų ištakas pristatė VRK pirmininkas.

Per maži reikalavimai

Anot Z. Vaigausko, VRK reikalavimai nebuvo aukšti, tačiau šiandien esą kyla daug abejonių dėl narių kompetencijos. Nors ši problema ir buvo kelta, diskusijos taip ir baigėsi nepasiekus jokio rezultato.

„Tačiau paskutinės sudėties komisija, mano manymu, parodė, kad tuos reikalavimus reikia keisti. Pirmiausia reikia, kad į komisiją patektų žmonės, kurie turi galimybę dirbti. Kada patenka žmogus, kuris turi pagrindinę darbovietę, atlikti gerai darbą VRK galimybės lieka labai mažai. Taip pat reikėtų nustatyti žymiai aukštesnius kvalifikacijos reikalavimus. Ir, žinoma, žmogus turi būti skiriamas ne burtais, o atrankos būdu“, - dėstė Z. Vaigauskas.

Reikia pamainos

Juoda dėmė po spalį vykusių Seimo rinkimų pirmiausia krito ant paties komisijos pirmininko. Paklaustas, ar nemato savo kaltės dėl netinkamo Referendumo įstatymo vykdymo, papirkinėjimų ir t. t., Z. Vaigauskas gynėsi, esą klysta visi. „Aš niekada negalvojau, kad dirbu idealiai. Tačiau nepasakyčiau, kad būčiau padaręs lemtingų klaidų. Galbūt pasitikėjimas kitais, savo jėgų įvertinimas buvo per didelis. Kita vertus, o kas gi per šiuos mūsų Seimo rinkimus buvo taip jau blogai? Ir politikai, ir visuomenė suprato, kad papirkimas nėra tas dalykas, su kuriuo reikia taikstytis. Ar čia blogai?“ - vykusių skandalų gerąsias puses bandė įžvelgti Z. Vaigauskas. Paklaustas, ar po vykusių skandalų mąsto savo vietą užleisti naujam žmogui, VRK senbūvis nesigynė, kad metas išeiti vis artėja. „Jeigu naštą pasiimi, mano supratimu, tą naštą būtina nešti. Aišku, man pamainos jau reikia“, - prisipažino Z. Vaigauskas.