Rimvydas Valatka: Boriso Nemcovo ataskaita skirta Rusijai, nes kiti esmę žino

Rusijos opozicija paskelbė išsamų tyrimą apie Vladimiro Putino karą Ukrainoje. Tyrimas paremtas nužudyto Boriso Nemcovo surinktais duomenimis. Jame skelbiama apie Kremliaus paramą vadinamiesiems separatistams, pateikiami įrodymai apie Rusijos kariškių tiesioginį dalyvavimą kare ir kiti svarbūs faktai. Apie šio dokumento turinį ir galimus tolimesnius Kremliaus veiksmus – pokalbis su apžvalgininku Rimvydu Valatka ir politologu Laurynu Kasčiūnu.

– Pone Valatka, ką Jūs išskirtumėte šioje ataskaitoje, kurią rengti pradėjo nužudytas Rusijos politikas Borisas Nemcovas?

– Jei sakytume „Urbi et Orbi“, tai čia yra „Urbi“ – miestui. Miestui, kuris yra labai didelis. Ataskaita yra skirta Rusijos auditorijai, nes normalūs žmonės, turintys akis ir ausis, esmę žino.

Tačiau šis dokumentas reikalingas ir Vakarams, nes faktai yra surinkti vienoje vietoje, yra užfiksuota slapta Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistema, taikyta prie Luhansko, nurodyta ir kaina – milijardas eurų, kuriuos Rusija sukišo į karą Ukrainoje.

Gerai, kad Rusija turės parankinį dokumentą ir vieną kitą rusą perauklės. B. Nemcovo bendražygiai yra sakę, kad jų tikslas – su šiuo dokumentu supažindinti milijoną rusų. Tai yra ir tam tikras paminklas nužudytam B. Nemcovui.

– Pone Kasčiūnai, kurie faktai ataskaitoje Jums įdomiausi?

– Buvo įdomu skaityti apie rusų sistemą, kai staiga tampama priverstiniais savanoriais. Parašai pareiškimą, tampi neva savanoriu, o iš tiesų – beteisiu samdiniu, negaunančiu ir žadėto atlygio. Tai svarbus signalas Rusijos visuomenei, kaip režimas apgaudinėja žmones, – jis gali sukelti nepasitenkinimą režimu.

Tačiau abejočiau, ar tai gali sukelti mąstymo revoliuciją Rusijos visuomenėje. Praėjusiais metais Rusiją supurčiusi ekonominė krizė visuomenei parodė, kas dėl to kaltas, tačiau nepaisant to, V. Putino reitingai pakilo į rekordinį lygį. Žmonės remia V. Putiną.

Bijau, kad ir ši ataskaita oficialioje žiniasklaidoje bus traktuojama kaip Vakarų įtakos agentų bandymas sumenkinti Rusijos vaidmenį Ukrainoje, kovojant su „fašistine chunta“ ir panašiai. Greičiausiai bus ieškoma įvairių viešųjų ryšių modelių, siekiant atremti išdėstytus faktus.

– Kol kas tokių modelių dar neieškoma. Kremlius ataskaitos nekomentuoja, Rusijos televizijų žiniose apie tai kol kas – nė žodžio.

R. Valatka: Propaganda negali reaguoti iš karto. Reikia sukurti naują modulį, jį patikrinti, paleisti, viršininkai turi uždėti vizą. Manau, kad ta linkme dabar dirbama.

Kiek žmonių Rusijoje gali pasiekti ataskaitoje pateikta informacija?

L. Kasčiūnas: Nemanau, kad poveikis bus didelis. Tai lems ir tam tikras Rusijos opozicijos paralyžius. Išleista 3 tūkst. ataskaitos kopijų. Rusijos masteliais tai lašas jūroje. Be to, beveik visa Rusijos žiniasklaida yra kontroliuojama, tai taip pat minimizuoja poveikį.

Kita vertus, jeigu ir pasiektų žmones ši informacija, vis tiek poveikio neverta tikėtis. V. Putinas yra pasirašęs savotišką kontraktą su Rusijos visuomenės dalimi – turiu galvoje inteligentiją, viduriniąją klasę, kuri galėtų kelti tam tikrus klausimus. Ši dalis neformaliai susitarusi su V. Putinu nedalyvauti politikoje. Kaip šiuos žmones padrąsinti, paskatinti kurti pilietinę visuomenę, šiandien yra didžiausia paslaptis.

R.Valatka: 3 tūkst. ataskaitos egzempliorių yra miglotas Rusijos bilietas į normalų pasaulį, jie psichologiškai labai svarbūs. Net J. Stalino, N. Chruščiovo ir L. Brežnevo laikais Rusijoje disidentų skaičius buvo didelis, jie padarė tam tikrą darbą. Ir kad ši disidentinės veiklos linija nenutruktų, kažkas turi daryti labai pavojingus darbus.

Belieka tik gėrėtis tų žmonių drąsa, kad po B. Nemcovo nužudymo jie atliko darbą iki galo, natūralu, kad atsiras ir pasekėjų. Taip, tiesioginio poveikio gal ir nebus, tačiau tai suteikia vilties ir mums, kad Rusija kada nors gali sugrįžti į normalių žmonių pasaulį.

– Rusijos opozicija nemano, kad V. Putinas eis toliau. Ataskaitoje teigiama, kad viskas, ko sieks V. Putinas, yra Krymo okupacijos įtvirtinimas ir legitimizavimas. Jis taip pat esą rems separatistus, kad išlaikytų Donecko ir Luhansko regionus, o į kitas teritorijas neis. Kokius Jūs matote scenarijus? Jau yra pranešimų, kad bus rengiamas dar vienas referendumas Donecko ir Luhansko srityse jau dėl prisijungimo prie Rusijos Federacijos. Ką apie tai manote?

L. Kasčiūnas: Pirmas scenarijus buvo „surašytas“ Minsko susitarime. Jo esmė: Rusija de facto ir toliau kontroliuoja okupuotas teritorijas, formaliai esančias Ukrainoje, Kijevas jas finansuoja, o Rusija per šias teritorijas toliau kontroliuoja visą Ukrainą.

Tačiau kovo mėnesį Ukrainos Rada priėmė labai svarbų sprendimą ir paskelbė šias teritorijas laikinai okupuotomis bei pareiškė, kad jos bus finansuojamos tik tada, kai čia bus atkurtas suverenumas. Kitaip tariant, Kijevas išsivadavo iš Rusijos siekių primesti žaidimo taisykles ir tikėtina, kad tai skatina Kremlių toliau eskaluoti konfliktą.

Nesakau, kad tai gali būti plataus masto puolimas. Rimti analitikai sako, kad Rusijos pajėgos, sutelktos aplink okupuotas teritorijas, yra skirtos daugiausiai toms teritorijoms išlaikyti, o ne naujoms atakoms. Kadangi Ukraina tų teritorijų nefinansuoja, laiko laikinai okupuotomis, tai gali būti paskatinimas Rusijai jas aneksuoti ir prisijungti.

– Donecko ir Luhansko regionuose gyvena žmonės, kurie turi gauti socialines išmokas, jie negali gyventi nežinomybėje nežinia kiek. Rusija turi arba iš ten išeiti, arba tas teritorijas aneksuoti?

R. Valaka: Ukrainiečių tauta sustabdė fašistinį V. Putino žygį Mariupolio prieigose. Tai sumažino ir mūsų grėsmes. O iš tiesų tose žemėse nėra kažko itin vertingo – Donbaso šachtos nerentabilios, tokias šachtas Rostovo srityje Rusija uždarė. Naudos Ukrainai iš tų šachtų nėra. Okupuotoje teritorijoje liko pensininkai ir žmonės, neturėję kur pabėgti.

Taigi Rusija prisiėmė sau nemažą naštą. Žmonės, laukę rusų, laukė ir manos iš dangaus, o sulaukė puskepalio duonos per dieną. Donbasas dabar „žaidžia“ prieš V. Putiną, nes visi ten likę žmonės anksčiau ar vėliau nusivils, jei ne V. Putinu, tai bent ta padėtimi, į kurią pateko.

– Iš to, ką sakote, logiška manyti, kad pranešimai apie dar vieną fiktyvų referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos yra realūs?

L. Kasčiūnas: Tai gali būti tam tikras derybinis manevras bandyti dar kartą sėsti prie derybų stalo ir priversti Kijevą žaisti pagal Rusijos diktuojamas taisykles. Tačiau jau nuo praėjusių metų gruodžio Kijevas šiame regione gynybinę liniją formuoja taip, lyg būtų susitaikęs, kad artimiausiu metu šio regiono atgauti nepavyks.

Kijevui palankiau, vaizdžiai tariant, išsioperuoti šį svetimkūnį. Donbaso interesų grupės, oligarchai visą laiką tempė Ukrainą į Rusijos pusę. Žinoma, oficialiai niekada nepripažinsi, kad tai jau ne tavo teritorija, tačiau kvėpuoti bus lengviau. Nes dar vienas scenarijus, kurį paruošė Rusija, – Ukrainos ekonominis ir politinis stekenimas, Ukrainos valdžios ir visuomenės supriešinimas ir bandymas sukelti „Antimaidaną“, kad žmonės išeitų į gatves su kitokiais šūkiais.

Tačiau ukrainiečiai niekada nėjo į gatves dėl skurdo. Jei jie išeidavo, tai tik protestuodami dėl savo orumo, teisingumo pažeidimų. Todėl tikėtina, kad ukrainiečiai ant Rusijos kurstomo socialinės įtampos kabliuko neužkibs.