Remigijus Šimašius dėl Gedimino kalno būklės pasigenda atsakingų žinybų veiksmų

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius raštu kreipėsi į kultūros ministrą Šarūną Birutį ir Gedimino bokštą ir kalną prižiūrinčio Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorę Birutę Kulnytę, prašydamas pateikti jam išsamią informaciją apie kalno būklę ir pristatyti veiksmų planą kalno avarinei būklei likviduoti.

"Gedimino kalnas - Lietuvos valstybės istorinis ir kultūrinis paminklas ir vienas svarbiausių sostinės simbolių. Gedimino kalno šlaito situacija kelia vis daugiau klausimų, į kuriuos aiškių atsakymų sulaukti nepavyksta nei Vilniaus miesto savivaldybei, nei visiems gyventojams. Kaip meras jaučiu atsakomybę dėl šio simbolio puoselėjimo ir išsaugojimo, todėl dar gegužės mėnesį kreipiausi į Lietuvos nacionalinį muziejų ir Vilniaus pilių valstybinį kultūrinį rezervatą dėl Gedimino kalno tvarkymo", - teigiama mero rašte ministerijos ir muziejaus vadovybei.

Mero žiniomis, gegužės 15 dieną Vyriausybės pasitarime buvo pristatytas Gedimino kalno šiaurinio šlaito nuošliaužos padarinių likvidavimo projektas. Pagal pateiktą projekto įgyvendinimo grafiką, iki šių metų spalio mėnesio nuošliaužos padarinių likvidavimo darbai turėjo būti užbaigti.

"Akivaizdu, kad kalno šlaitas ir toliau slenka, o jo nuošliaužos griauna Lietuvos nacionalinio muziejaus sieną. Kokie yra tolesni Gedimino kalno sutvarkymo žingsniai, iki šiol nėra aišku. Atsižvelgdamas į tai, prašau pateikti detalią informaciją dėl konkrečių šiuo metu vykdomų veiksmų susidariusios padėties likvidavimui bei numatytų ateities veiksmų tvarkant Gedimino kalno šlaitus - tiek slenkantį šiaurinį šlaitą, tiek visą Gedimino kalną", - sako R. Šimašius.

Apie vykdomus ir numatytus veiksmus Gedimino kalno šlaito slinkimo situacijai likviduoti meras prašo aiškiai informuoti šalies ir miesto gyventojus.

Vilniaus miesto savivaldybė yra pasirengusi suteikti reikalingą pagalbą kalno tvarkymo darbams, o iškylančias problemas spręsti kartu.

Savo ruožtu kultūros ministras Šarūnas Birutis išplatintame pranešime pabrėžia, kad Gedimino kalno problema yra ankstesnių vyriausybių neprofesionalaus darbo rezultatas, maskuojant problemas nereikšmingais darbais ir paslepiant juos po velėna. Ministro teigimu, rimta ir profesionalų komanda ėmė dirbti tik tada, kai kalnas ėmė slinkti. Ministras primena, kad balandį buvo sukvietęs visų sričių specialistus.

"Sudarėme darbo grupę, į kurią įeina visų sričių profesionalai, Lietuvos mokslo akademijos garbi profesūra, geologai, archeologai ir kt. Tada paaiškėjo, kokios bėdos yra kalne - visų pirma jame prilaidota įvairiausių statybinių liekanų, neteisingai sukalti poliai prieš kelis dešimtmečius, nesutvarkyti vokiečių kasti tuneliai. Šlaitai slinko ir anksčiau, tačiau niekas tuo rimtai nesirūpino, tik užmaskuodavo atsivėrusias kalno žaizdas. Kaip ekspertai sako, tokia darbo grupė surinkta pirmą kartą ir rimtai užtikrins kalno stabilumą ateities kartoms, bus profesionaliai atlikti visi reikiami darbai", - sako Š. Birutis.

Ministras nurodo penktadienį susisiekęs su Lietuvos nacionalinio muziejaus direktore B. Kulnyte ir teiravęsis, ar darbai vyksta pagal planą.

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė informavo ministrą, kad įgyvendinami visi numatyti reikalingi kalno tvarkybos darbai. Kultūros ministras paragino Nacionalinį muziejų, atsakingą už kalno tvarkybos darbus, skirti didesnį dėmesį visuomenės informavimui apie jau atliktus ir numatytus Gedimino kalno tvarkybos darbus. Pasak ministro, Gedimino kalnas yra nacionalinės reikšmės objektas, valstybės simbolis.

Kultūros ministerija primena inicijavusi papildomų lėšų skyrimą. Gedimino kalno tvarkybos darbams šiais metais skirta 300 tūkst. eurų, o 2017 m. suplanuota per 800 tūkst. eurų.