Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko, ministerijoje trečiadienį surengusio spaudos konferenciją, socialinės piniginės paramos sistemos pertvarka, prasidėjusi šių metų pradžioje, yra viena sėkmingiausių vykdomų reformų. Šių naujovių efektas bandomosiose Šilalės, Akmenės, Raseinių, Radviliškio ir Panevėžio rajonų savivaldybėse pranoko lūkesčius - ženkliai sumažėjo socialinės paramos gavėjų skaičius, išlaidos socialinei paramai, žmonės vis rečiau toleruoja tuos, kurie nepagrįstai naudojasi jiems nepriklausančia valstybės parama.
Šiose savivaldybėse paramos teikimas perduotas kaip savarankiška funkcija, likusiose ji tebėra valstybės funkcija.
Šių metų pirmąjį pusmetį, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai, socialinės pašalpos gavėjų skaičius sumažėjo keturiose iš penkių savivaldybių (Akmenės, Panevėžio, Raseinių, Šilalės rajonuose), o išlaidos socialinei pašalpai mokėti visose penkiose eksperimentinėse savivaldybėse. Tuo tarpu socialinės pašalpos gavėjų skaičius sumažėjo 10,7 proc. (nuo 19,6 iki 17,5 tūkst. asmenų), o išlaidos socialinei pašalpai mokėti sumažėjo 15,5 proc. (nuo 25,9 iki 21,9 mln. litų).
"Kai nuvykome pas paramos gavėją, pasirodo, jis statosi namą. Tai darbininkai išsibėgiojo. Arba kitas atvejis: tiesiog moteris pati nuoširdžiai papasakojo, jog čia jų ne pagrindinės pajamos, jos vyras remontuoja mašinas, turi pajamų, važiuoja ilsėtis į užsienį. Na, o įspūdingiausia buvo tai, jog išsiaiškinome, kad paramos gavėja samdosi namų šeimininkę. Tai tokie faktai iš tikrųjų parodo, kad piktnaudžiavimo yra", - apie tai, kaip tautiečiai apgaudinėja valstybę, pasakojo socialinės apsaugos viceministras Dalius Bitaitis.
Ministerija žada parengti ir daugiau priemonių, kaip pažaboti piktnaudžiavimą socialine parama. Vienas iš būdų - konkrečių atvejų, kuomet apgaudinėjama valstybė, viešinimas ir prasčiausiai šioje srityje besitvarkančių savivaldybių reitingavimas.
Nuo 2013 m. prie dalyvaujančių pilotiniame projekte savivaldybių prisijungti planuoja dar apie 10 savivaldybių.
Rašyti komentarą