Reitingų karaliai: kodėl socialdemokratams sekasi

Naujienų portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ liepą atlikta apklausa rodo, kad, jei rinkimai į Seimą vyktų artimiausią sekmadienį, juose triumfuotų valdančioji Socialdemokratų partija. Už ją savo balsus atiduotų 20,1 proc. respondentų. Lyginant su birželiu, socialdemokratų populiarumas praktiškai nepakito.

Rinkėjai ir toliau deklaruoja palankumą premjerui Algirdui Butkevičiui. Klausiami, kuris politikas ar visuomenės veikėjas geriausiai tiktų eiti ministro pirmininko pareigas, 35,2 proc. apklaustųjų nurodė A. Butkevičių.

Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius politologas Algis Krupavičius Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) vadina fenomenu.

„Jei žiūrėtume į Lietuvos istoriją nuo 1990-ųjų, kai pradėjo formuotis nauja – daugiapartinė – sistema, labai sunkiai rastume politinę partiją, kuri, būdama valdžioje, taip ilgai išliktų pačia populiariausia politine partija Lietuvoje. Tai – išskirtinis atvejis, nes tokių ilgų laikotarpių, kai politinėje arenoje dominuoja valdanti partija, Lietuvoje, ko gero, nebuvo“, – portalui LRT.lt kalbėjo politologas.

Pasak A. Krupavičiaus, dažniausiai įvyksta priešingai – valdanti partija greitai ar palaipsniui praranda savo populiarumą.

„Įprastai kadencijos viduryje svarbiausia valdanti partija užleidžia savo pozicijas opozicinėms partijoms. Matome, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) reitingas buvo kritęs, o dabar šiek tiek atsigavo ir sugrįžo į įprastas ribas – apie 10 proc. Liberalų sąjūdis, be abejo, gerokai padidino savo reitingą po sėkmingų Europos Parlamento, savivaldybių tarybų ir tiesioginių merų rinkimų. Jie, kaip opozicinė partija, yra populiarūs, bet matome, kad jų reitingas svyruoja“, – aiškina KTU profesorius.

Su A. Krupavičiumi sutinka ir visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovas sociologas Vladas Gaidys, pasak kurio, per Seimo kadencijas valdančiųjų reitingai išties dažniau krinta.

„Gal tai įvykdavo ne dėl kokių blogų darbų ar kėslų, bet tam tikrų aplinkybių. Tarkime, 1995-aisias buvo bankų griūtis, ir 1996-aisiais Lietuvos socialdemokratų partija į valdžią nebepateko. Kitą kadenciją laimėjo konservatoriai, pradžia buvo daug žadanti, bet kilo ekonominė krizė Rusijoje, taip pat vyko didieji privatizavimai, labai pakilo kainos, ir to užteko prarasti reitingus“, – prisimena V. Gaidys.

Pasak sociologo, 2004-2007 metai prisimenami kaip statybų bumo ir ekonomikos perkaitimo metai: 2008-aisiais rinkimus laimėjo konservatoriai, bet po poros mėnesių kilo protestai prie Seimo.

Gana sėkmingą reitingų prasme kadenciją socialdemokratai turėjo 2000-2004 m., tačiau kartu su jais koaliciją tuomet sudarė gana stiprūs partneriai – Naujoji sąjunga (socialliberalai) bei Lietuvos liberalų sąjunga, todėl, pasak V. Gaidžio, šioje kompanijoje A. Brazausko socialdemokratinė koalicija neturėjo tokių aukštų reitingų, kokius dabar turi LSDP.

Kas padeda išlaikyti aukštus reitingus

Dienraščio „Lietuvos žinios“ apžvalgininkė Jurga Tvaskienė tikina, kad socialdemokratai yra labai gerai įvaldę komunikavimo su visuomene meną. „Tai partija, kuri ne kartą yra buvusi valdžioje. Ji moka savo sprendimus pateikti anksčiau ir aiškiau nei paskutinę akimirką“, – teigia J. Tvaskienė.

Be to, pasak apžvalgininkės, nepaisant socialdemokratų draugystės su stambiuoju kapitalu, jie save pozicionuoja kaip žmones, esančius arčiau liaudies. „Savų ponų įvaizdis jiems turbūt taip pat padeda iškomunikuoti žinią, net per daug apie ją nekalbant. Žmonės tokį įvaizdį mato ir premjero A. Butkevičiaus asmenyje, nepaisant mūsų elito ar politikų, apžvalgininkų kritikos. Jie palankiai vertina ir kartais sudėtingesnį jo kalbėjimą bei polinkį kartais keisti nuomonę. Žmonės girdi aiškiai įvardytą pažadą, o šiuo metu, augant ekonomikai, tie pažadai netgi neretai pradedami realizuoti. Manau, kad tai – didysis socdemų sėkmės garantas“, – mano J. Tvaskienė.

Kaip teigia A. Krupavičius, socialdemokratai yra gan nuosaikūs ir stengiasi girdėti įvairias puses, nors kartais esą siūlomi prieštaringi sprendimai, pavyzdžiui, naujasis socialinis modelis. „Tačiau jie vis tiek nesistengia priimti sprendimų buldozerio principu. Jie diskutuoja ir stengiasi rasti kompromisų“, – socdemų populiarumo priežastis vardija politologas.

Anot J. Tvaskienės, socialdemokratai į valdžią ateina sėkmingu laiku. Su tuo sutinka ir sociologas V. Gaidys: „Daug kas priklauso ir nuo pasaulinių tendencijų, ekonominių įvykių. Kažkam pasiseka, kažkam nepasiseka. Konservatoriams turbūt du kartus nepasisekė. Tuo metu socialdemokratai ant bangos pataikė ir 2000-aisiais, ir šiuo metu, kai išeinama iš krizės“.