Referendume "ne to klausta"

Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila, nesitaikstydamas su įstatymus laužančiais ir tautos valią ignoruojančiais politikais, bandė apeliuoti į prezidentę Dalią Grybauskaitę. Sulaukęs formalaus atsakymo iš Prezidento kanceliarijos, signataras kreipėsi į prezidentę pakartotinai.

„Prašau Jus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantą, neatidėliotinai kreiptis į Seimą dėl šio referendumo sprendimo įgyvendinimo ir prižiūrėti šį procesą“, - antrame kreipimesi prezidentę ragina Z.Vaišvila.

Pasiteisinimas: ne to žmonių klausta

Seimas turėjo seniai reaguoti ir kažkaip įteisinti spalio 14 d. referendumo rezultatą. „Respublika“ pasiteiravo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko Zenono VAIGAUSKO, ar komisija viską padarė, kad Referendumo įstatymas būtų vykdomas.

- Seimas ir reagavo. Yra priimta Seimo rezoliucija. Kai yra tokia didžiulė dauguma, yra kitas įvertinimas - politinis ir sausas teisinis. O šiuo atveju pasakyčiau, kad politiškai tautos valia pasakyta labai aiškiai, o teisiškai rezultato kaip ir nėra.

- Tai kuriuo vertinimu mes turėtume vadovautis?

- Aišku, geriau, kai teisinis ir politinis vertinimai sutampa. O kai jie yra gerokai priešingi, tada paprastai visą laiką vyrauja politinis ir atsiranda gana didelė interpretacijos laisvė. Aš manau, kad Seimas, kaip matote, vadovaujasi teisiniu. VAE projektai yra stipriai sustoję, ko gero, visai sustoję.

- Jeigu taip galima interpretuoti rezultatus, tai kyla klausimas, kad mūsų piliečių nuomonė politikams - nulis.

- Atvirai pasakius, tokie referendumai garbės teisinei valstybei nedaro. Jeigu iniciatoriai nenori, kad AE būtų statoma, tai ir turėtų būti paprasčiausiai pasakyta tokiu tekstu: nestatyti AE arba mes prieš AE statybą. Užtat ir tokia nepagarba žmonėms. Juk jie balsuodami pasisako vienaip ar kitaip. Kaip dabartiniame referendume - jie pasisako „už“ ne už tai, kad būtų statoma, bet nepasisako už tai, kad nebūtų statoma. Žmonių kalboje tas skirtumas nelabai jaučiamas, bet teisiniuose dalykuose tas tampa vienu atveju įstatymu, kitu atveju skelbiama, kad tas projektas nepriimtas.

- Dabar kartojama, kad referendumo iniciatorių klausimas buvo netinkamai suformuluotas. Kodėl VRK šito nekėlė?

- Ką VRK? Sakiau ne kartą, bet kas jos klausė. Iniciatorių labai didelis noras buvo, gal jie netikėjo savo jėgom. Aš kalbėjau, siūliau performuluoti. O kaip VRK gali įlįsti ir suprasti, ką jie iš tikrųjų mąsto? Klausimas buvo smarkiai politizuotas. Vieni tikėjosi, kad dėl referendumo didės rinkėjų aktyvumas, kad AE palaikymo idėjos nėra. Kai kas tikėjosi dėl AE referendumo papildomų pliusų gauti.

Seimo dauguma galvoja kaip opozicija

Paskutinis Seimo žodis atominės elektrinės tema - priimta rezoliucija. Joje referendume išreikšta tautos valia ignoruojama.

Kokioje situacijoje dabar yra atsidūrę mūsų politikai, „Respublika“ paklausė rezoliuciją rengusios darbo grupės nario, parlamentaro Lino BALSIO.

- Aš pasiūliau į Seimo rezoliuciją įrašyti, kad būtų kuo skubiausiai paskelbti nustojusiais galios įstatymai, kurie susiję su Visagino atominės elektrinės statyba. Šita mano pataisa Seime buvo atmesta. Seimas gana didele balsų persvara priėmė tą rezoliuciją, kurią kartu pasiūlė socialdemokratai ir konservatoriai. Jie rado bendrą kalbą, kad Seimo rezoliucija būtų nieko neįpareigojanti, tokia aptaki. Kitas labai svarbus dalykas, kad jie rėmėsi Seimo Teisės departamento direktoriaus Andriaus Kabišaičio išvada, kurioje bandoma įteigti, kad referendume nėra rezultato, t.y. nėra sprendimo.

Rezultatas yra, referendumas įvyko, o esą nėra sprendimo, nes atsakymas į klausimą buvo neigiamas. Kitų teisininkų, pavyzdžiui, teisės profesoriaus Vytauto Nekrošiaus, nuomone, toks teiginys yra nesąmonė. Bet Seimo dauguma ir opozicija rėmėsi būtent tokia nuostata. O tai reiškia, kad jeigu sprendimo referendume nėra, tai ta žmonių nuomonė kaip ir neįpareigojanti.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"