Ramūnas Karbauskis emigraciją turėtų pradėti stabdyti nuo emigravusios savo žmonos

- Valdantieji labai mėgsta pakalbėti, kaip kovos su emigracija. Nauja valdžia dirba jau ne vieną mėnesį. Kas konkrečiai padaryta siekiant mažinti emigraciją?, - klausėme Seimo Migracijos komisijos pirmininkės, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narės Guodos Burokienės.

- Konkrečiai dar nieko nepadaryta. Mums atėjus dirbti į Migracijos komisiją buvo nuostabu pamatyti, kad niekas nebuvo daroma. Daugiau dėmesio buvo skiriama ne išvažiuojantiems žmonėms, o atvažiuojantiems. Tačiau ne grįžtantiems, o naujai atvažiuojantiems.

- Turite mintyje pabėgėlius, mūsų pakviestus pagal ES nustatytas kvotas?

- Taip. Daugiau dėmesio buvo skiriama ne stabdyti išvažiuojančius ar skatinti grįžti išvažiavusius, o būtent tiems „kvotiniams“ pabėgėliams. Visas dėmesys buvo telkiamas į juos. Tačiau visiškai nebuvo svarstoma, nei kaip stabdyti migraciją iš regionų į Vilnių, nei kaip pritraukti jaunimą grįžti į Lietuvą. Dabar Migracijos komisija susitiko su tikrai labai daug ekspertų, ištyrinėjome, ką galima padaryti, susitikome su užsienio šalių ambasadų atstovais - šalių, kurios turi gerąsias patirtis. Pavyzdžiui, su estais, kurie jau antrus metus turi pliusinį migracijos rezultatą, - po tūkstantį daugiau grįžta, nei išvažiuoja.

- Kodėl iki šiol nieko nedaroma?

- Sekant Estijos pavyzdžiu, Vyriausybės plane visas dėmesys yra skiriamas jaunoms šeimoms. Į Estiją grįžta šeimos, nes sukurta gera verslo bazė, mažesni mokesčiai, įvairios lengvatos.

- Kodėl visa tai nekuriama Lietuvoje, kodėl viskas tik planuose? Kodėl naujas Seimas ir nauja Vyriausybė darbą pradėjo ne nuo emigracijos stabdymo, o nuo neesminių dalykų? Kaip, pavyzdžiui, emigraciją sumažinti gali diskusijos apie tai, kiek sumažinti rusiškų TV kanalų prieinamumą, kiek pabranginti alų, kiek neigiamos informacijos apie valdžią gali skelbti žiniasklaida ir t.t.?

- Savaime aišku, kad tokie dalykai emigracijos nesustabdys. Man irgi labai užkliuvo tai. Taip pat stebina, kad nėra bendro Lietuvos įvaizdžio kūrimo tiek čia, tiek užsienyje, pasaulinėje spaudoje. Dabartinės Vyriausybės plane tai yra numatyta. Nes Lietuva pasaulinėje spaudoje nuskamba, tik kai atsitinka kažkas labai labai blogo.

O apie Lietuvos mokslo, kultūros, verslo pasiekimus - tik vienas straipsnis per metus. Niekas nerašo, kokie pas mus mokslininkai, ką išrado, kad net buvo įvardijami kandidatais gauti Nobelio premiją ir t.t. Tokio dalyko niekas nerašo, bet, norėdami tai pakeisti, turime pakeisti ir savo mąstymą, nematyti vien tik to, kas yra blogai, matyti ne pustuštę, o puspilnę stiklinę.

- Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė siūlymui drastiškai didinti algas valstybės politikams, įvairių institucijų vadovams, o socialiniai darbuotojai, bibliotekininkai ir kiti dirba vos ne už minimalią algą, trečdalis Lietuvos skursta. Kodėl ketinama didinti algas daugiausia uždirbantiems? Juk jie ir taip neemigruoja. Kaip toks siūlymas susijęs su „valstiečių“ deklaracijomis apie siekius mažinti emigraciją?

- Aš būtent šitame komitete ir dirbu. Komitetas pritarė tik vienam projektui, bet bus visas kompleksas projektų, kuriuose numatoma didinti algas visoje valstybės tarnyboje.

- Didinamos algos tiems, kurie ir taip neemigruoja, o, pavyzdžiui, socialinių darbuotojų padėjėjams, nuo vasario 1 d. įsigaliojus biudžetininkų algų apskaičiavimą reguliuojančiam naujam įstatymui, algos popieriuje padidėjo iki 399 eurų...

- Šis įstatymas bus keičiamas. Žinome, kad jiems algos padidėjo tik 19 eurų. Tas įstatymas nėra iki galo apgalvotas, viskas tik lopinėliais užkaišoma, o yra rengiamas bendras Valstybės tarnybos įstatymas, bet Vyriausybė dar nori jį peržiūrėti. Siekiama, kad valstybės tarnyboje būtų mokamas garbingas atlyginimas.

- Migraciją skatina ir socialinė atskirtis. Tai kodėl kai kuriems pareigūnams ir politikams norima algas didinti net ir po 800 eurų, kai kone pusė Lietuvos žmonių per mėnesį uždirba dvigubai mažiau nei didinama alga ir taip daug gaunantiems?

- Jūs visiškai teisus, aš irgi nemanau, kad atlyginimai turėtų skirtis tūkstančiais eurų. Nors ir dirbu tame pačiame komitete, kitaip supratau tą įstatymą.

- Mažos algos ir didelės kainos, ketvirtoji emigracijos banga kaip tik ir kilo dėl kainų padidėjimo įvedus eurą. Ką konkrečiai ketinama padaryti išsprendžiant šias dvi pačias opiausias problemas?

- Vyriausybės programoje numatyta labai daug priemonių, kaip sureguliuoti mokestines lengvatas, kad mažiau gaunantiesiems būtų mažesni mokesčiai, būtų prieinamas lengvatinis būstas, pradėjus verslą bus atleidžiama nuo „Sodros“ ir kitų mokesčių. Manau, tai turėtų paskatinti tiek didinti algas, tiek mažinti kainas, nes bent jau Estijos pavyzdys tai rodo.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“