Prof. Arimantas Dumčius: Seimas neįteisino lyties keitimo Lietuvoje

"Lyties keitimo įteisinimo klausimas Seime buvo svarstomas prieš keletą metų. Tuo metu priimtas neigiamas sprendimas. Tiesa, Civilinio kodekso 2.27 straipsniu numatyta teisė medicininiu būdu pakeisti lytį, bet lyties pakeitimo sąlygas ir tvarką nustato įstatymas. Tokio įstatymo mes nesame priėmę. Procedūros, kurias australų pavyzdžiu skelbia ministras, teisiškai nėra įtvirtintos ir negali būti atliekamos. Ministro vietoje aš būčiau paskelbęs tik tas procedūras, kurios atitinka mūsų įstatymus, o tų, kurios neatitinka, tiesiog nebūčiau nurodęs. Ministras šiuo atveju neįsigilino į Lietuvos teisinę norminę bazę", - teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys A. Dumčius.

Pasak jo, nagrinėjant šį klausimą, negalima nepaisyti visuomenės nuomonės, Seimo Sveikatos reikalų komiteto, kitų komitetų ir pagaliau - Seimo sprendimų.

A. Dumčius, kaip medicinos mokslų profesorius, jau daugelį metų domisi šia tema. "Kadangi esu įsigilinęs į šiuolaikiškus genomo tyrimus, galiu teigti, kad genome susidarančios vyriškos ir moteriškos chromosomos pasireiškia vyriškais ar moteriškais požymiais. Jos niekada nepasikeis. Tačiau psichologijoje vyrauja nuomonė, kad ilgainiui gali pasireikšti noras keisti lytį į priešingą, nei suteikė prigimtis. Tokius norus vertinu kaip tam tikrus psichikos nukrypimus ir netgi ligą. Su panašiais pacientais reikia kantriai dirbti panaudojant ne tik psichologinius metodus, bet ir vaistus", - nuomonę išsakė profesorius.

Lyties keitimo operacijos įteisintos Belgijoje, Olandijoje, Šveicarijoje. A. Dumčius pasidomėjo, kaip toliau klostėsi žmonių, kuriems buvo pakeista lytis, gyvenimas. Pasirodo, 8 proc. jų gyvenimą baigė savižudybe, narkomanija ar tapo asocialūs. Dalis tyrimų rodo, kad tokias operacijas patyrę asmenys po kurio laiko gailisi, nori susigrąžinti lytį, o supratę, kad tai - neįmanoma, patiria dar didesnę psichologinę traumą.

Pasak TS-LKD frakcijos nario A. Dumčiaus, mes turime tvirtus katalikybės pagrindus, kitokią tautinę savimonę nei kai kurios ypač liberalios ir labai komercializavusios mediciną ES šalys, todėl tokio įstatymo nereikėtų priimti. Profesoriaus nuomone, panašius polinkius turinčius žmones reikėtų atidžiai konsultuoti, ištirti ir stengtis paveikti psichologiniais būdais, skirti psichoterapiją bei kitą adekvatų kompleksinį gydymą.