Pristatoma šalies energetikos vizija

Parlamentarams žadėta pristatyti Lietuvos energetikos strategiją, tačiau aiškėja, kad Seimui bus pristatytos tik darbo grupės išvados. Tad susitarimo dėl nacionalinės energetinės strategijos laukiama ne anksčiau kaip rudenį.

"Neturime strategijos projekto pasiūlymo, turime darbo grupės pasiūlymus. Siūlyčiau Vyriausybei ir Premjerui nesislapstyti už mokslininkų pečių, o susitarti dėl strategijos. Suprantu, kad šiandien posėdyje vyks mokslinė konferencija", - prasidėjus Seimo posėdžiui sakė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis ir siūlė šį klausimą išbraukti iš ketvirtadienio plenarinio posėdžio darbotvarkės. Tačiau balsų dauguma to nepavyko padaryti.

"Mes norėtume žinoti, kur yra Seimo sprendimo projektas, kaip toliau bus dirbama Seime, koks toliau darbo turinys", - kalbėjo taip pat opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Andrius Kubilius.

Be Premjero A. Butkevičiaus, apie šalies energetikos kryptis kalbės Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Arvydas Galinis, Lietuvos energetikos instituto Branduolinių įrenginių saugos laboratorijos vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. habil. dr. Juozas Augutis, energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. Prie pranešėjų siūlyta prijungti ir Visagino atominės elektrinės vadovą Rimantą Vaitkų, tačiau šis siūlymas balsavimu atmestas. A. Butkevičius pabrėžė, kad jo sudarytai darbo grupei užduotį suformavo Seimas po konsultacinio referendumo, kur piliečiai pasisakė prieš Visagino AE. Darbo grupė pasitelkė Lietuvos energetikos instituto mokslininkus, specialistus, kurie atliko išsamią energetinės situacijos analizę, galimų išlaidų skaičiavimus, jeigu nauja AE būtų pastatyta pagal ankstesnės Vyriausybės parengtą verslo planą. Analizės esą reikėjo, nes buvusi Vyriausybė pateikė skaičiavimus, pagrindusius būtinybę statyti naują jėgainę, kurios gaminama perteklinė elektra galėtų būtų parduota rinkoje.

"Deja, tokie vertinimai buvo už uždarų durų, visuomenei nežinoma, kaip ir kuo remiantis buvo atliekami palyginti žemą elektros savikainą pagrindžiantys skaičiavimai", - kalbėjo Ministras Pirmininkas.

Pasak Ministro Pirmininko, siekiant skaidrumo ir viešumo pirmąkart visuomenei bus pateikta Lietuvos energetikų parengta studija, kurioje įvairiais pjūviais atskleidžiama, kokia galėtų būti ankstesnės Vyriausybės parengto projekto savikaina, gali augti statybos kaštai, ar ji bus konkurencinga.

"Imdamiesi šio svarbaus projekto privalome įvertinti visas aplinkybes, kad tokia jėgainė būtų konkurencinga ir atsiperkanti. Neužkertame kelio atominei energetikai Lietuvoje, todėl sakome, kad Visagino AE projekto tęstinumas galimas tik pagerinus pagrindinius komercinius projekto rodiklius ir įgyvendinus papildomas sąlygas", - parlamentarams aiškino Vyriausybės vadovas.

Apie darbo grupės siūlymus yra informuoti regioniniai partneriai - Latvijos ir Estijos vadovai, laukiama jų nuomonės, sprendimo.

Premjeras užtikrino, kad Vyriausybė, įvertinusi Seimo narių išsakytas mintis, priims sprendimą dėl Lietuvos energetikos strategijos krypčių, tikimasi aktyvių diskusijų visuomenėje.

Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Arvydas Galinis Seimui pristatė Vyriausybės sudarytos darbo grupės pasiūlymus dėl energetikos strategijos krypčių.

Išvadose nurodoma, kad Visagino AE gaminamos elektros energijos savikaina būtų 20-22 centai ir 0-3 centais pigesnė negu prognozuojama "Nord Pool". Jeigu investicijos būtų grąžinamos per 18 metų, kaina pakiltų iki 28 centų ir "Nord Pool" kainą viršytų apie 10-11 centų.

"Jeigu elektrinės techniniai ir ekonominiai rodikliai pakistų ir pablogėtų, palyginus su verslo plano duomenimis, tarkime, jeigu galios išnaudojimo koeficientas pasiektų 70,2 proc., teigiamas ekonominis efektas elektros sistemoje galėtų pradėti reikštis 2035-2040 metais ir pasiekti apie 1,5 mlrd. litų. Iki 2030 m. galimas didesnis lėšų poreikis - jis gali pasiekti 4,5 mlrd. litų", - prognozavo mokslininkas.

A. Galinis papildomos rizikos veiksniais įvardino galimus politinius sprendimus branduolinių elektrinių atžvilgiu, rezervų užtikrinimo galimybių Baltijos šalims, neišspręstų atidirbusio branduolinio kuro palaidojimo problemas, galimas neplanines prastovas ir kt.