Priesaiką savo šaliai duos dar 65 bazinių karinių mokymų dalyviai

Kiekvieno kario tarnyboje labai svarbus yra priesaikos Lietuvos Respublikai momentas – karys prisiekia ne tik ištikimai tarnauti savo šaliai, vykdyti vadų įsakymus, bet ir negailėdamas jėgų ir net gyvybės ginti savo valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę. 12 savaičių bazinių karinių mokymų dalyviai šią priesaiką duoda po keturių savaičių mokymų.

Į iškilmingą rikiuotę drauge su Bazinių karinių mokymų dalyviais stos ir 26 klierikai. Jiems, baigusiems keturių savaičių trukmės Pilietinio ugdymo kursą, bus įteikti šio kurso baigimo pažymėjimai. Pirmą kartą tokio pobūdžio mokymai, kuriais siekiamasuteikti klierikams karinio pasirengimo žinių ir įgūdžių, kad juos ateityje galėtų panaudoti jau kaip būsimi karo kapelionai ar kapelionų padėjėjai vykdydami karių sielovadą, surengti pagal Lietuvos kariuomenės ir Lietuvos vyskupų konferencijos bendradarbiavimo sutartį. Mokymų metu klierikai susipažino su kariuomene, jos istorija, kariuomenės kapeliono veikla. Jie taip pat mokėsi kaip teikti dvasinę pagalbą stresinėse situacijose ar krizių atvejais, kt.

Bazinius karinius mokymų X laida ir pirmasis Pilietinio ugdymo kursas pradėjo kartu – liepos 16 dieną.

Į 12 savaičių bazinius karinius mokymus ateinančių jaunuolių amžiaus vidurkis – 24 metai. Tarp jų – nemažai asmenų, turinčių aukštąjį išsilavinimą (apie 20 proc.). Dauguma mokymuose dalyvaujančių jaunuolių nori savo karjerą susieti su profesine karo tarnyba. Beveik trečdalis panorusių išeiti šiuos mokymus vėliau pasirašo profesinės karo tarnybos sutartis ir pradeda tarnybą kariuomenėje. Šią vasarą pastebėta tendencija, kad įšiuos mokymus atvyksta jaunesni asmenys – dar atestatų neatsiėmę abiturientai ir vienuoliktokai, kurie vasaros atostogas nusprendė praleisti tokiu būdu ir jau galvojantys apie savo ateitį. Tokius jaunus žmonės motyvuoja galimybė gauti kompensaciją už mokamas studijas aukštosiose mokyklose.

Daugiausiai į bazinius karinius mokymus atvyksta jaunuoliai iš rajonų, kurie yra šalia karinių dalinių. Pavyzdžiui, Kauno apskrities gyventojai domisi galimybe tarnauti Kaune ir Rukloje. Taip pat netrūksta norinčiųjų tarnauti Klaipėdos, Panevėžio apskrityse.

Į bazinius karinius mokymus savanoriškumo pagrindais šaukiami 18–35 metų karo prievolininkai, neatlikę privalomosios pradinės karo tarnybos. Šie mokymai organizuojami siekiant užtikrinti kariuomenės mobilizacijos rezervą ir sudaryti sąlygas jaunuoliams įgyti pagrindinį karinį pasirengimą, siekti profesinės karo tarnybos kario karjeros Lietuvos kariuomenėje. Jaunuoliams, baigusiems šiuos mokymus, užskaitoma privalomoji pradinė karo tarnyba, sėkmingai juos baigusieji galės pretenduoti sudaryti profesinės karo tarnybos sutartis. Jaunuoliams, atlikusiems Bazinius karinius mokymus, naujoje Karo prievolės įstatymo redakcijoje numatytos skatinamosios priemonės – dalies sumokėtos studijų kainos kompensavimas, pirmenybė darbinantis į valstybės tarnybą (kai keli kandidatai surenka vienodus rezultatus), kt.