Prezidentė nepritaria savivaldybių smulkinimui

Savivaldybių smulkinimas yra brangus ir prieštarauja europinei praktikai, teigia Prezidentė Dalia Grybauskaitė, artimiausiu metu turėsianti apsispręsti - priimti ar vetuoti savivaldybių smulkinimą įteisinantį įstatymą.

Šalies vadovė antradienį su Savivaldybių asociacijos, Finansų ir Vidaus reikalų ministerijų atstovais aptarė Seimo priimtas Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisas, kuriomis nuo 10 iki 7 tūkstančių mažinamas savivaldybės steigimui būtinas gyventojų skaičius.

Prezidentės teigimu, Lietuva renkasi brangiai kainuojantį ir biurokratinę naštą didinantį savivaldybių smulkinimą, kai Europa jau seniai eina savivaldybių stambinimo keliu ir tokių klaidų nebekartoja. Tyrimais įrodyta, kad mažos, ribotus finansinius ir administracinius pajėgumus turinčios savivaldybės nepajėgios užtikrinti žmonėms paslaugų kokybės. Veiksmingiausiai dirba 40 tūkstančių gyventojų turinčios savivaldybės.

"Bet kokia reforma turi būti ekonomiškai pagrįsta ir naudinga žmonėms, o ne atskiriems, postais suinteresuotiems, asmenims. Daugiau savivaldybių tikrai nereiškia daugiau tvarkos. Tam, kad žmonių problemos būtų sprendžiamos greitai ir efektyviai, reikia stiprinti arčiausiai žmogaus esančias seniūnijas, o ne kurti naujus biurokratinius aparatus", - Prezidentės spaudos tarnybos išplatintame pranešime cituojama D. Grybauskaitė.

Efektyviam regionų vystymuisi, pasak šalies vadovės, reikia ne didesnės, o efektyviau dirbančios valdžios. Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, kurioje žmonės renka tik savivaldybių tarybas. Tiesiogiai išrinkti merai ir seniūnai būtų kur kas atsakingesni savo krašto žmonėms, operatyviau spręstų jiems kylančias problemas.

Šalies savivaldybėse gyventojų skaičius šiuo metu skiriasi ne penkis, o 225 kartus. Tokios disproporcijos sunkina darnų ir tolygų savivaldybių vystymąsi. Įstatymiškai atveriant kelią dar labiau smulkinti savivaldybes, šis atotrūkis tik didės, kas sąlygos didelius ekonominius ir socialinius netolygumus.

Lietuvos savivaldybių asociacija nepritaria šiam priimtam įstatymo projektui. Asociacijos direktorė Roma Žakaitienė sako, kad toks sprendimas priimtas įvertinus savivaldybių biudžetus, europines tendencijas. Užuot smulkinus savivaldybes, reikia eiti bendruomenių stiprinimo keliu.

"Savivaldybių pozicija dėl šių įstatymo pataisų tiek Vyriausybei, tiek Seimo Valstybės valdymo komitetui buvo, kad pritarimas būtų netikslingas, šis pakeitimas iš esmės kai kurias savivaldybes gali palikti labai blogoje padėtyje, nes jos bus nepajėgios įsisavinti europinių struktūrinių lėšų. Savivaldybių asociacija pasisako už tai, kad būtų stiprinama savivaldybių bendruomenių savivalda", - po pasitarimo dėl savivaldybių smulkinimą įteisinančių Teritorijų administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisų prezidentūroje žurnalistams sakė R. Žakaitienė. Jos teigimu, stiprinant savivaldą, galima organizuoti vietines apklausas, referendumus.

R. Žakaitienė priminė, kad pagrindinis argumentas, kodėl Seimas manė, jog reikia smulkinti savivaldybes, buvo - esą vietos valdžia turi būti arčiau žmonių, būtų sudaryta galimybė pasinaudoti visomis valstybės, savivaldos institucijų teikiamomis paslaugomis.

Vidaus reikalų ministerijos Viešojo valdymo politikos departamento direktorius Paulius Skardžius teigė, kad Vyriausybė savo išvadoje iš esmės sutiko galimu naujai steigiamų savivaldybių kriterijumi, pagal kurį joje turi gyventi ne mažiau kaip 7 tūkst. žmonių, tačiau atkreipė Seimo dėmesį, jog reiktų atidžiai vertinti siūlomos naujos savivaldybės steigimą ir būsimą ekonominį pajėgumą ir žmogiškuosius išteklius.

"Turi būti labai atidžiai vertinama - ar tai bus kažkiek pajamų gaunama iš savo tiesioginės veiklos, ar tai bus tiktai biudžeto išlaikytinės, kurios paprasčiausiai skirstys pinigus", - sakė P. Skardžius, pridūręs, kad Europoje savivaldybės stambinamos.

Sprendimą dėl savivaldybių smulkinimą įteisinančio įstatymo Prezidentė priims, įvertinusi finansinę, politinę ir ekonominę pataisų logiką ir jo pasekmes, tendencijas Europoje ir įtaką valstybės biudžetui. Jeigu įstatymas įsigaliotų, galėtų atsirasti 4-5 naujos savivaldybės.

Prieš savaitę Seimas priėmė Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo pataisą, kuria nuspręsta patikslinti kriterijus dėl naujų savivaldybių steigimo ir jų teritorijų ribų nustatymų.

Šiuo metu galiojantis įstatymas nustato, kad naują savivaldybę galima steigti tuo atveju, jeigu naujos savivaldybės arba savivaldybių, kurių teritorijų ribas numatoma keisti dėl naujos savivaldybės steigimo, gyventojų skaičius yra ne mažesnis kaip 10 tūkstančių.

Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą, steigiant naują savivaldybę ir keičiant jau esamos savivaldybės teritorijos ribas, jos taip pat turi atitikti šiuos reikalavimus: ne mažiau kaip 20 procentų savivaldybės biudžeto be valstybės biudžeto dotacijų, skiriamų savivaldybių biudžetams, turi sudaryti tos teritorijos gyventojų pajamų mokesčiai; savivaldybės centro gyventojų skaičius turi būti ne mažesnis kaip 3 tūkst.; savivaldybės centras turi būti už 20 km ar toliau nuo artimiausio esamo savivaldybės centro; savivaldybė turi turėti ribas su ne mažiau kaip dviem savivaldybėmis.

Įstatymas nustato, kad savivaldybes steigia, esamas savivaldybes panaikina, taip pat jų teritorijų ribas ir centrus nustato ir keičia Seimas Vyriausybės teikimu. Steigiant naują savivaldybę turi būti atsižvelgiama į numatomos steigti savivaldybės vietos gyventojų nuomonę.

Šiuo metu Lietuvoje yra 60 savivaldybių.