Premjeras: Vyriausybė gali ramiai savo sąžinei pasakyti, kad padarėme tai, ką turėjome padaryti

Paskutiniai rinkimų kampanijos akordai, paskutinės dienos, vyksta išankstinis balsavimas. Premjere, kaip Jūs apibūdintumėte šią besibaigiančią Seimo rinkimų kampaniją? Įvairių apibūdinimų tenka išgirsti pastarosiomis dienomis: margesnė, populistiškesnė, primityvesnė. Jūsų požiūriu, rinkiminės kampanijos lygis krenta ar kyla?

Būdamas pats rinkimų kampanijos dalyviu, kažin, ar galiu būti objektyvus ekspertas šiuo klausimu.

Tuomet požiūrio prašau, tiesiog požiūris čia bus subjektyvus.

Mano manymu, rinkimų kampanija nėra kažkuo ypatinga. Gal tik matyčiau vieną joje trukumą – diskusijos tokiais esminiais klausimais buvo tikrai ne per daug, todėl turiu abejonių, kaip atrodys rinkimų rezultatai ir su kuo Lietuva pabus po poros savaičių. Turiu omeny tai, kad klausantis kai kurių partijų tenka suabejoti kai kuriais labai svarbiais dalykais – ar iš tikrųjų bus tęsiama toliau atsakinga ir taupi finansų politika, nes klausantis pažadų mažinti PVM, didinti lengvatų skaičių ar didinti kai kurias išlaidas taip visiškai neribotai.

Dėl to tenka labai stipriai abejoti ir tai būtų labai skausminga visai Lietuvai. Taip pat tenka abejoti, ar bus tęsiami esminiai strateginiai energetikos projektai. Ir todėl diskusijos, kurias tenka matyti žiniasklaidoje ar televizijoje, man atrodo, kartais nukrypsta į detales ir yra pabėgama nuo tokių esminių pasirinkimo klausimų ir esminių atsakymų.

Trūksta atsakomybės? Be atsakingumo ir kompetencijos? Kaip sukonkretintume klausimą?

Iš tiesų taip pat ir opozicijos lyderiaujančios partijos ir jų vadovai, kritikuodami valdančiąją koaliciją, kritikuoti visada yra už ką, bet toje kritikoje labai dažnai tenka pastebėti, kad jie nieko nepasiūlo, ką jie iš tikrųjų patys darys. Todėl tas sekmadienio pasirinkimas ir po dviejų savaičių antras turas vyksta iki galo neišsiaiškintame lauke, kur esminiai klausimai opozicijos vadovams gal ir nebuvo užduoti žiniasklaidos ar ekspertų, ir jie patys nesistengia į tuos dalykus atsakyti.

Todėl kyla klausimas, ką gali sekmadienio pasirinkimas duoti Lietuvai. Ir esminiais punktais, jau sakiau, dėl finansų stabilumo, dėl energetikos projektų tęstinumo, dėl Lietuvos gebėjimo tvarkytis nepriklausomai nuo kai kurių kaimynų interesų ir norų, šiais klausimais, mano manymu, Lietuvos rinkėjai yra palikti tam tikroje nežinioje ir kai kurioms partijoms labai elementariai stengiantis pabėgti nuo atsakymų į tokius klausimus.

Premjere, šiandien susitinkate su Prezidente apibendrinti Vyriausybės veiklos. Šios kadencijos Vyriausybės paskutinės savaitės – sunkus, įdomus laikas, bet kažkaip pavyko išsilaikyti per krizinį laikotarpį. Kokį šios kadencijos Vyriausybės paskutinį darbą Jūs dar norėtumėte padaryti šiomis paskutinėmis savaitėmis?

Tie ketveri metai nebuvo paprasti, nebuvo lengvi ir darbas Vyriausybėje, ir darbas vadovaujant Vyriausybei tikrai nėra pats lengviausias tokiomis aplinkybėmis. Bet galiu dar kartą pakartoti, kad, mano įsitikinimu, mūsų Vyriausybė kartu su valdančiąja koalicija, nepaisant visų klaidų ir nepadarytų darbų, gali labai ramiai patys sau, savo sąžinei pasakyti, kad padarėme tai, ką turėjome padaryti, padarėme tai ką galėjome padaryti. Gal ir ne viską padarėme, bet iš tikrųjų padarėme esminius dalykus. Gal ir nėra tokio vieno darbo, kurį dabar reikėtų įvardinti, kaip kažkokį esminį darbą, kurio dar nespėjome padaryti.

Mano įsitikinimu, iš tikrųjų esminis dalykas yra toliau tęsti tuos pradėtus darbus, kuriuos per šiuos ketverius metus padarėme ir kurie yra įpusėti ir nebaigti. Turiu omenyje ir energetikos projektus, ir tą patį šalies finansų sutvarkymą. Lietuva turi kuo pasidžiaugti, lyginant Lietuvą, kaip ir kitas Baltijos valstybes, su sakykime, kitomis Europos Pietų valstybėmis. Bet tai nereiškia, kad galima nusiraminti, galima atsipalaiduoti, galima pradėti tinginiauti ar išlaidauti. Lietuva turi labai aiškiai matyti didžiausius iššūkius, nebijoti konkurencijos, nebijoti globalios konkurencijos, turi galvoti, kaip pritraukti investicijas, kaip kovoti dėl talentų, dėl inovacijų, dėl investicijų atėjimo į Lietuvą. Taigi yra iš tikrųjų daugybė darbų, kurių nei vieno negali nuvertinti ir sakyti, kad jis nebesvarbus.

Tiesiog reikia ir atkaklios politinės valios, ir išminties, ir patirties. Na, o kitais metais Lietuvos laukia dar vienas labai svarbus egzaminas, tai – pirmininkavimas Europos Sąjungoje (ES) nuo kitų metų vidurio, nuo liepos 1 d., kuris iš tikrųjų pareikalaus visų gebėjimų ir visos patirties, ir pasirengimo tokiam darbui, kuris reikalauja ir paprastų tokių specialių kvalifikacijų, taip pat ir anglų kalbos mokėjimo.

Šiuo metu šalies žmonės ant šildymo sezono slenksčio, prasideda šildymo sezonas ir Jūs pats esate, premjere, pripažinęs, kad renovacija buvo viena iš nesėkmingiausių šios Vyriausybės darbo sričių.

Be abejo, kad mes norėjome tikrai, kad ji vyktų sparčiau. Noriu priminti, kad šį ES finansinį laikotarpį, kuris baigiasi kitais metais, buvo suplanuota, kad bus renovuota, tai yra, patvirtinta sutarčių, už daugiau nei 700 mln. litų. Tai reiškia, kad buvo planuota renovuoti 700 daugiabučių pastatų. Tuo metu pagal dabartinius tempus mes skaičiuojame, kad kitų metų pabaigoje galime turėti apie 500 pastatų, dėl kurių bus sudarytos renovacijos sutartys. Tai iš tikrųjų tempai nėra tokie, kokie buvo suplanuoti, bet jie nėra taip pat ir visiškai nuliniai, kaip kartais tenka viešojoje erdvėje perskaityti. Problemos su renovacijos procesu buvo ir matomos, ir žinomos. Taip pat įvardinčiau ir tai, kad ko gero žmonėms tokios gilios krizės metu, gilios recesijos metu, priimti sprendimus dėl dalyvavimo pačiame renovacijos projekte buvo tikrai ir papildomai sunkiau. Nors visi supratom, kad renovacija gali būti stiprus postūmis ekonomikai atsigauti, bet pats krizės laikotarpis nebuvo pats palankiausias žmonėms priimti tokius sprendimus.

Kai kurios partijos, dabar, rinkimų laikotarpyje kalba apie privalomumą, kad renovacija turėtų būti privaloma, ne savanoriška. Jūs pritartumėte šitai minčiai?

Manyčiau, kad privalomumas žmonių nuosavybės atžvilgiu kažin, ar gali atitikti visus Konstitucijos straipsnius. Valstybėje žmonėms yra mokamos ir kompensacijos už šildymą, jei jų pajamos nėra pakankamos, o tai reiškia, kad visi mokesčių mokėtojai padeda savo kaimynams, kurie neturi pakankamai pajamų. Jeigu iš tikrųjų pasirodytų, kad kompensacijas gaunanti žmonių grupė dėl vienokių ar kitokių priežasčių po to nebesirūpina savo būsto renovacija ar apšiltinimu, tai, be abejo, kaimynai gali nutarti, kad tokiu atveju jiems rūpintis tų žmonių gaunama kompensacija taip pat nėra labai racionalu. Balansas tarp to, kaip paskatinti žmones dalyvauti renovacijoje, ir kaip rūpintis, kad jie gautų pakankamas kompensacijas, turi būti racionalus.

Premjere, Specialiųjų tyrimų tarnybos įtarimų sulaukęs Jūsų partijos narys Vitas Matuzas – labiausiai „Tėvynės sąjungos“ finansiškai remiamas kandidatas. Partija jo rinkimų kompanijai skiria daugiau nei 73 tūkst. litų. Kaip Jūs paaiškintumėte visuomenei šį dalyką, kuris, švelniai kalbant, atrodo įdomiai?

Tai aiškina mūsų rinkimų štabas, kuriam vadovauja vykdomasis sekretorius Raimundas Alekna. Čia nieko bendro su požiūriu į vieną ar kitą mūsų kandidatą nėra. Sutartys dėl reklamos stendų buvo sudarytos dar praėjusių metų viduryje. Tų reklamos stendų daugiau yra didžiuosiuose miestuose. Sutartys buvo sudaromos remiantis principu, kad mums reklamos stendų reikia daugiau tuose miestuose, kur mes tikimės daugiau paramos iš rinkėjų. Kandidatams tenkančios pinigų sumos priklauso  nuo to, kiek yra tų reklamos stendų, kurie naudojami ne tik paties kandidato reklamai, bet ir partijos reklamai.

Gražus ir nedažnas epizodas, kurį taip pat vertėtų pastebėti, susijęs su policija. Šią savaitę Alytaus policininkams buvo siūlytas net 12 tūkst. eurų kyšis, kurio jie atsisakė. Premjere, koks Jūsų komentaras?

Aš norėčiau padėkoti tiems policininkams, kurie iš tiesų parodė tvirtą žmogišką valią ir pavyzdį visiems kitiems. Dėkodamas norėčiau pasveikinti juos bei palinkėti ir visiems kitiems – ir policininkams, ir valstybės tarnautojams – sekti jų pavyzdžiu.

Pabaigai keletas trumpesnių klausimėlių. Premjere, kaip Jūs vertintumėte buvusio premjero Gedimino Kirkilo prognozes, kad Lietuva praloš ieškinį „Gazprom“?

Aš manyčiau, kad tai klaidinga prognozė ir ypač Lietuvos politikų. Manau, kad Lietuvos politikai turėtų vieningai siekti, kad ir „Gazprom“ kainų politika Lietuvos atžvilgiu būtų pakeista, ir kad Lietuvos vartotojams būtų sugrąžintos tos pinigų sumos, kurias dar dėl paties G. Kirkilo valdymo laikotarpiu pakeistų sutarčių tarp „Lietuvos dujų“ ir „Gazprom“ jie prarado. Ir tos sumos yra didžiulės, siekia iki 5 mlrd. litų. Tai galbūt G. Kirkilui šia tema yra nepatogu diskutuoti, kadangi jo Vyriausybės valdymo metu kaip tik Lietuvos vartotojai patyrė nemažai tų nuostolių.    

„Greenpeace“ aktyvistai čia atvykę aktyviai agituoja žmones prieš atominės elektrinės statybas, pasisakyti „prieš“ referendume. Jie sako, kad artimiausiais dešimtmečiais atsinaujinanti energetika taps konkurencingesnė nei atominė ir valstybės sumoka gana daug netiesiogiai atominei energetikai – per saugumą, per atliekų saugojimą. Premjere, kaip Jūs vertintumėte tokius argumentus?

Aš manau, kad mes patys nuspręsime, kas mums naudinga be tokių išorės aktyvistų dalyvavimo mūsų diskusijoje. Noriu priminti, kad „Greenpeace“ taip pat agitavo ir protestavo prieš Būtingės terminalo statybą. Dabar galime įsitikinti, kiek buvo išmintingas sprendimas tuo metu, nepaisant „Greenpeace“ protestų, terminalą statyti. Taigi manęs nestebina jų naujos akcijos prieš Visagino atominę elektrinę (VAE), bet turiu pastebėti, kad visiškai teisūs tie Lietuvos piliečiai, kurie kelia klausimą, kodėl „Greenpeace“ aktyvistai neprotestuoja prieš Kaliningrade statomą atominę elektrinę ar prieš atominę elektrinę, statomą Baltarusijoje.

Na, vakar jų atstovė pareiškė, kad jie nepritaria visoms atominėms, kurios čia statomos aplink, ar dar plačiau.

Aš neturiu daug ką pasakyti, manęs jų argumentai visiškai neįtikina. Mane kur kas labiau įtikina Suomijos politikų argumentai. Jie yra priėmę sprendimą, kad šalia dabar turimų keturių atominių elektrinių ir statomos penktos, jie pasiruošę statyti dar dvi atomines elektrines ir 2020 metais turėti septynias ir 60 proc. elektros energijos gaminti branduolinėse jėgainėse. Mano įsitikinimu, suomiai racionalūs žmonės, nepasiduodantys emocijoms kaip mes kartais pasiduodam, yra priėmę išmintingą sprendimą.

Europos Komisija (EK) praėjusią savaitę padarė pranešimą apie atominių elektrinių saugumo lygį ES šalyse. Tirti beveik visi, daugiau nei 140 matyt, reaktorių ir bendra išvada, kad saugumo lygis pakankamas, bet jį reikia stiprinti ir sakoma, kad apie 25 mlrd. papildomų investicijų. Premjere, ar tokios išvados ir ta kryptis EK į saugumo stiprinimą nebrangins ir VAE projekto?

Pirmiausia tai rodo, kad ES, EK, skiria didžiulį dėmesį branduolinių jėgainių saugumui ir tai turi būti mūsų visų suprantama kaip tam tikras papildomas garantas, kad iš tikrųjų nesaugių atominių elektrinių ES, taip pat ir Lietuvoje, negali būti ir jų nebus niekada. Iš kitos pusės, būtų gerai, kad mūsų kaimyninė Rusija branduolinių jėgainių saugumui skirtų tokį pat ar bent panašų dėmesį, kokį skiria ES. Noriu priminti, kad ES pareikalavus, ir tai buvo pasiekta Lietuvos dėka, kad ir kaimyninėse ES šalyse, taip pat ir Rusijoje, kuri Lietuvos ir ES pasienyje planuoja statyti bent dvi atomines elektrines, būtų taikomi tokie pat griežti „streso testai“, Rusija to nepadarė.

Rusija sako, kad jų „streso testai“ netgi aukštesnio standarto nei ES.

Aš labiau šiuo atveju pasitikiu EK išvadomis ir EK pastebėjimu, kad Rusija neatsižvelgė į EK siūlymą ir reikalavimą taikyti europinius „streso testus“ ES pasienyje statomuose elektrinėse.

Bet klausimas, ar investicijos į papildomą saugumą nepareikalaus papildomų kaštų?

Į tai turi atsakyti technikos ekspertai, aš pasitikiu ir mūsų ekspertais, ir tarptautiniais ekspertais, ir taip pat pasitikiu tuo vertinimu, kurį „Hitachi“ statomi projektai yra gavę pasaulyje. Noriu priminti, kad „Hitachi“ kompanija yra vienintelė, kuri turi pastačiusi keturis reaktorius, kurių saugumo lygis 3+ klasės. Tokio aukšto saugumo lygmens jokie kiti reaktoriai pasaulyje kol kas neturi.