Premjeras Azerbaidžane sukritikavo Seimo narius dėl draugystės su Kalnų Karabachu

"Grupę įsteigė keli parlamentarai, kurių pozicija niekaip nesutampa su oficialiąja Vilniaus pozicija, ir dauguma jų nesuvokia klausimo esmės", - sakė Premjeras, komentuodamas kai kurių Lietuvos parlamentarų iniciatyvą dėl separatistinio Kalnų Karabacho parlamento rėmimo grupės steigimo.

Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija kiek anksčiau išsakė savo susirūpinimą dėl Lietuvos parlamento iniciatyvos steigti vadinamosios Kalnų Karabacho Respublikos rėmimo grupę. Dėl šios priežasties Lietuvos ambasadoriui Baku buvo įteikta protesto nota.

Kalbėdamas apie Azerbaidžano konfliktą su Armėnija dėl Kalnų Karabacho Respublikos, A. Butkevičius pabrėžė, kad sprendimas privalo būti taikus.

"Neišspręstas konfliktas stabdo viso regiono plėtrą. Mes vertiname ESBO Minsko grupės pastangas rasti ilgalaikį ir taikų sprendimą. Esame įsitikinę, kad tolesnė Azerbaidžano integracija į Europos Sąjungą gali padėti išspręsti konfliktą", - kalbėjo Premjeras A. Butkevičius.

Anot Lietuvos Vyriausybės vadovo, ES pasirengusi padėti didinti abipusį pasitikėjimą ir tikisi, kad tai atvers naujas konfliktuojančių šalių dialogo galimybes.

Konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo 1988 metais, kai Armėnija pareiškė pretenzijas į šią teritoriją. Nuo 1992 metų Armėnijos ginkluotosios pajėgos užėmė 20 proc. Azerbaidžano teritorijos, įskaitant Kalnų Karabachą ir septynias aplinkines sritis. 1994 m. gegužę Azerbaidžanas ir Armėnija pasirašė paliaubų sutartį, ir iki šiol, vadovaujant ESBO Minsko grupei ir pirmininkaujat Rusijai, Prancūzijai ir JAV, vyksta kol kas nesėkmingos derybos.

Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos priimtų keturių rezoliucijų dėl okupuoto Kalnų Karabacho ir gretimų teritorijų išlaisvinimo Armėnija nevykdo iki šiol.