Povilas Urbšys: kodėl TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą neįtinka mūsų oficioziniams kosmopolitams?
Iniciatyvinės grupės „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ parengė asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnio pataisas, kurios esą yra geresnis variantas už G. Kirkilo ir I. Šiaulienės parengtas pataisas. Šios grupės nariui, parlamentarui Povilui Urbšiui ekspertai.eu uždavė kelis klausimus, kuriais norėjo išsiaiškinti siūlomų pataisų prasmę ir reikalingumą. P. Urbšio buvo klausta:
• Kodėl apskritai reikia įstatymo dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose, kurie yra valstybės nuosavybė, o valstybinės kalbos statusas įtvirtintas Konstitucijoje?
• Kodėl iniciatyvinė grupė „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ nori įteisinti alternatyvų įstatymą dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose?
• Kodėl visų lotyniško pagrindo rašmenų įteisinimas pagal alternatyvų įstatymą yra geriau už I. Šiaulienės ir G. Kirkilo siūlomą įstatymo variantą, kuriuo būtų įteisintos tik w, q ir x raidės?
• Pasak konferencijoje dalyvavusio akademiko E. Jovaišos, „bėgant laikui, būsime priversti įvesti eilę kitų naujų simbolių. Kalbos požiūriu tai reiškia – pakeisti gramatiką, pakeisti abėcėlę, pakeisti kalbos logiką ir t. t. Susidursime su problema – valstybinės kalbos permokymu. Ar suvokiame, ką tai reiškia valstybės mastu? Ar Lietuvos visuomenė gali ramiai žiūrėti į tai, kas norima padaryti?“ Taip jis tvirtino aptardamas I. Šiaulienės ir G. Kirkilo siūlomą įstatymo variantą. Kodėl alternatyvus įstatymas, kuriuo bus įteisinta bet kokia vardų ir pavardžių transkripcija pagal piliečių asmeninį pageidavimą, nepakeis lietuvių kalbos statuso? Ar leidimas rašyti antrame paso puslapyje taip, kaip įsigeis pilietis, nepakeis gramatikos, abėcėlės, kalbos logikos?
• Kuo leidimo rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis pirmame paso puslapyje įteisinimas skiriasi nuo įteisinimo rašyti antrame paso puslapyje?
Seimo narys pateikė tokį atsakymą:
„5 straipsnis. Įrašai asmens tapatybės kortelėje ir pase.
5. Duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, piliečio vardas (vardai) ir pavardė – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose, nustatyta tvarka.
( Kitus teisės aktus paruošė Kirkilas su Šiauline.)
TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą siūlo pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi valstybine kalba. Piliečio vardas (vardai) ir pavardė įrašomi valstybine kalba - lietuvių kalbos abėcėlės 32 raidėmis ir pagal tarimą. Drauge su šiais privalomais užrašais valstybine kalba, piliečio pageidavimu jo vardas (vardai) ir pavardė gali būti užrašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lotyniško pagrindo rašmenys). Šie užrašai kita kalba pase rašomi kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje, o asmens tapatybės kortelėje – kitoje kortelės pusėje.“
Pagal šį siūlymą paso kitų įrašų skyriuje ar asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje padarytas įrašas ne valstybine kalba negali būti vartojamas ar naudojamas ten kur galioja oficialūs įrašai tik valstybine kalba.
Kirkilo ir Šiaulienės variantas panaikina takoskyrą tarp lietuvių kalbos ir svetimų rašmenų. Tokiu būdu svetimybės įgauna valstybinės kalbos raidžių statusą.
KLAUSIMAS: Kodėl TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą neįtinka mūsų oficioziniams kosmopolitams?“
Komentaras
Nors Seimo narys P. Urbšys pateikė tik vieną apibendrintą atsakymą į 5 ekspertai.eu klausimus. Svarbiausioji atsakymo dalis, manytina, yra ši – „Pagal šį siūlymą paso kitų įrašų skyriuje ar asmens tapatybės kortelės kitoje pusėje padarytas įrašas ne valstybine kalba negali būti vartojamas ar naudojamas ten kur galioja oficialūs įrašai tik valstybine kalba“.
Klausimas – tai kam tuomet apskritai reikalingas toks įrašas? Jei šis įrašas neturi jokios reikšmės, jei jo negalima naudoti ten, kur galioja įrašai tik valstybine kalba, tai kur jis gali būti naudojamas? Neoficialiuose įrašuose? O kokie yra neoficialūs? Pavyzdžiui, socialiniai tinklai? Bet juk ten žmonės ir taip rašo, kaip įsigeidžia, net kirilica.
Taip pat neaišku, ką konkrečiai gerbiamas Seimo narys vadina „oficioziniais kosmopolitais“.
Po tokio atsakymo aiškiau nepasidarė, tik iškylo tik dar daugiau neaiškumu – kam reikalinga „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“?
Jei visiems norintiems daugiau sužinoti apie talką bus pateikimai tokie atsakymai, gali būti pakankamai sunku surinkti reikalingus 50 tūkstančių parašų, ko siekia šios iniciatyvos autoriai.
Rašyti komentarą