Povilas Gylys: negalime būti "šaške" Lenkijos rinkimų kovose

Buvęs užsienio reikalų ministras ekonomistas Povilas Gylys sako, kad formalus Lietuvos politinis elitas negina valstybės interesų ir dėl to šalis tapo nereikšminga pėstininke Lenkijos rinkimų kampanijos kovose.

Komentuodamas Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus poziciją, esą Lietuva ir Lenkija iškilusias tarpusavio problemas gali išspręsti pačios ir Europos Sąjungos (ES) įsikišimas tikrai nesąs reikalingas, P. Gylys pabrėžė, kad šį, jau ilgai trunkantį, konfliktą reikėtų spręsti būtent europinėje arenoje.

"Manau, kad Premjeras Andrius Kubilius neadekvačiai reaguoja į esamą situaciją. Mūsų politikai apskritai užėmė ne tokio teisaus, mušamojo poziciją ir nuolat nuolaidžiauja. Lietuva tapo Lenkijos rinkimų proceso eiline figūra, "šaške", kurią naudoja įvairios politinės jėgos. Praktiškai Lenkijoje sukelta antilietuviška isterija, ir ją sukėlė ne kas kitas kaip Lenkijos elitas", - sakė P. Gylys ir pridėjo, kad neutralaus arbitro dalyvavimas leistų atremti nepagrįstus lenkų kaltinimus.

"Reikia ieškoti išeities, nes esame kaimynai. Kadangi Lenkija yra užėmusi teisiojo ir stipriojo poziciją, manau, kad Briuselis, neutrali trečioji šalis, mums padėtų išsiaiškinti, kaip iš tikrųjų yra", - pabrėžė profesorius.

Pasak P. Gylio, lenkiškuose Lietuvos rajonuose vykstantys procesai ne tik kelia grėsmę lietuviškumui, bet ir pažeidžia valstybės suverenumą.

"Pats matau, mūsų spauda rašo, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose praktiškai vyksta etninis valymas. Valymas pasireiškia polonizacija ir lietuvių spaudimu. Pavyzdžiui, daromas akivaizdus spaudimas lietuviškoms mokykloms. Iš Varšuvos ateina pinigai, jais iš lietuviškų mokyklų į lenkiškas viliojami vaikai. Kyla klausimas - ar esame suvereni valstybė, ar ne?", - sakė P. Gylys.

Jo teigimu, lenkai Europos Parlamente jau vykdo savo antilietuviškas kampanijas, todėl ir lietuviai turėtų reaguoti ir atkreipti dėmesį į situaciją Lietuvoje.

"Bijau, kad vienas prieš vieną lenkams nieko neįrodysime. Jie (lenkai. - ELTA) per daug įsuko antilietuvišką ratą. Manau, kad mūsų lyderiai - formalūs, tikrų lyderių Lietuvoje trūksta - turėtų galvoti apie išėjimą į europinę areną ir pradėti kalbėti, kad norime objektyvios pozicijos. Įdomu, kad ponas Buzekas, Europos Parlamento prezidentas, to nenori. Bet lenkų parlamentarai jau žengė žingsnį, metas ir mums. Tada paaiškėtų, kas ir kaip. Nes šiandien Lenkijos elgesys yra grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui. Ši grėsmė gali pakeisti Lietuvos žmonių mentalitetą taip, kad žmonės dar labiau nusivils Europos Sąjunga ir NATO. Šiose organizacijose mes (Lietuva ir Lenkija. - ELTA) esame partnerės, nors ir vis labiau formalios", - pažymėjo P. Gylys.

Eltos paklaustas, ar dabartiniams nesutarimams tarp Lietuvos ir Lenkijos daugiau įtakos turi greitai vyksiantys rinkimai, ar tai yra tendencija, buvęs užsienio reikalų ministras teigė, jog nesutarimai nėra vienadieniai ir nesibaigs kartu su rinkimais.

"Tokia tendencija tęsiasi jau dešimt metų. Tam tikros jėgos Lenkijoje puoselėja planus, susijusius su Vilniaus kraštu. Taip mano vis didesnė Lietuvos inteligentijos dalis. Premjeras A. Kubilius sakė, kad pasibaigus rinkimams padėtis normalizuosis. Tačiau Premjeras turi ginti mūsų interesus, negalime būti smulkia, neteisingai išnaudojama Lenkijos rinkimų figūra. Toks dalykas apskritai neleistinas. Kad ir kaip ten būtų, esame formalūs ES ir NATO partneriai. Įvairios kaimyninės mūsų partnerės partijos išnaudoja lietuvišką kortą siekdamos gauti daugiau rinkėjų balsų. Tai yra ilgalaikiai procesai, kurie kiekvienam blaiviai mąstančiam lietuviui ir lenkui turėtų kelti rūpestį. Juk karai prasideda nuo žodžių", - Eltai sakė P. Gylys.

P. Gylio teigimu, tam tikri lenkų reikalavimai yra svarstytini ir dėl jų galima derėtis, tačiau lenkų užimama pozicija tam suteikia mažai galimybių.

"Kai kur būtų galima svarstyti tam tikras nuolaidas, bet manau, kad pozityvaus diskriminavimo, įvairių lengvatų yra daugiau negu diskutuotinų dalykų. Būtų galima sėsti prie derybų stalo, jei lenkai pripažintų, kad Lietuvoje veikia lietuviška tvarka ir įstatymai. Dabar gi naudojamas didžiavalstybinis spaudimas. Dėl to žmonės gali nusivilti mūsų Vakarų integracijos kryptimi.Stebiuosi, kad Lietuvoje nė vienoje politinėje partijoje neatsiranda politikų, matančių situacijos sudėtingumą. Psichologinis karas vyksta jau dabar", - kalbėjo P. Gylys.