Politologai koalicinę ašį mato tarp dviejų partijų

Valdančioji koalicija greičiausiai formuosis tarp dviejų politinių jėgų, surinkusių daugiausiai rinkėjų palaikymo - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratijų (TS-LKD) partijos, mano politologai, tačiau pabrėžia, kad naujoji valdančioji dauguma vis dėlto paaiškės tik po antrojo Seimo rinkimų turo.

Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologo Mažvydo Jastramskio, apie ką formuosis valdančiosios koalicijos ašis kol kas yra ganėtinai ankstyvas klausimas.

"Negaliu pasakyti, kas bus, kai nežino patys politikai. Manau, kad šitoje vietoje labai daug nežinomybės įnešė tai, kad tos pozicijos TS-LKD ir "valstiečių" teoriškai yra tokios pačios prieš antrą turą ir panašu, kad jie dabar dėl koalicijos gali derėtis, bet kad jie prieš antrą turą yra pagrindiniai konkurentai. Jie yra partijos, kurios gali užimti pirmą ir antrą vietas pagal vienmandates apygardas. Tai toks papildomas įtampos šaltinis derantis dėl tos koalicijos", - naujienų agentūrai ELTA sakė M. Jastramskis.

Kita vertus, pasak politologo, jeigu kalbėtume apie dirbančią efektyvią daugumą, "valstiečiai" ir konservatoriai - dvi partijos, apie kurias "klijuotųsi" koalicija. Taip pat prie šių partijų galėtų prisijungti Liberalų sąjūdis.

"Tikriausiai konservatoriai vis dėlto norėtų liberalų dėl to, kad jie suteiktų papildomą svertą derantis su valstiečiais", - svarstė pašnekovas.

Iki šiol buvusi didžiausia valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija, jeigu nebandys išlikti valdžioje, tikėtina, prisiims opozicijos lyderės vaidmenį. Pasak M. Jastramskio, socialdemokratai galėtų bandyti tartis su "valstiečiais" ir daryti koaliciją "apeinant" TS-LKD ir liberalus - aritmetiškai, matyt, tai pavyktų, bet, politologo manymu, LSDP racionaliau būtų pabūti opozicijoje ir per ateinančius ketverius metus pagerinti savo įvaizdį, o ne toliau būnat valdžioje mažintis reitingus.

"Pagrindines opozicines partijas matyčiau socialdemokratus ir Tvarką ir teisingumą. O kas bus opozicijos lyderis - reiktų palaukti Socialdemokratų partijos pirmininko rinkimų. Vis dėlto manau, kad A. Butkevičius turėtų atsistatydinti ir, gali būti, kad jie naują lyderį išsirinks", - svarstė VU TSPMI dėstytojas.

Opozicijoje politikos apžvalgininkas matė ir Lietuvos lenkų rinkimų akciją-krikščioniškų šeimų sąjungą, kuri ir buvusioje kairiojoje Vyriausybėje ilgai neišbuvo. Be to, abejojama, ar patys dešinieji norėtų pas save kviestis šią politinę jėgą. Tas pats, anot M. Jastramskio, yra ir su "tvarkiečiais"- "valstiečiai" yra sakę, kad su šia partija jiems nepakeliui.

Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. Algis Krupavičius taip pat mano, kad koalicinė ašis suksis apie dvi daugiausiai rinkėjų palaikymo sulaukusias partijas.

"Aišku, kad TS-LKD ir LVŽS yra labiausiai tikėtinos koalicijos formavimo lyderės. Tai vienas dalykas. Bet antras ratas dar gali pateikti įvairių staigmenų, neaišku, kaip iki galo balsai pasiskirstys tarp partijų parlamente. Labai nenustebčiau, jeigu turėtume situaciją, kai partijos apskritai negali suformuluoti jokios darbingos koalicijos, nes atrodo, kad tikrai Seimas bus politiškai fragmentuotas", - kalbėjo A. Krupavičius.

Tačiau A.Krupavičius nebuvo toks tikras, ar LSDP imsis opozicijos lyderės vaidmens. Politologas priminė buvusius rinkimus, kai formavosi naujosios politikos blokas ir tuomet socialdemokratai, gavę daugiausiai balsų, kurį laiką, beveik metus, liko opozicijoje.

"Tai scenarijų gali būti dar visokių. Reikia sulaukti galutinių rezultatų ir tada tos koalicijos bus aiškesnės. Pagal dabartinius mandatų pasiskirstymus galėtume sakyti, kad LVŽS-TS-LKD koalicija realesnė, plius liberalai, bet gali taip ir neatsitikti, nes yra programinių skirtumų. Antras dalykas yra rinkėjų požiūriai į galimas koalicijas, nes partijos vienaip ar kitaip suinteresuotos turėti pasitikėjimą bent jau kurį laiką po rinkimų, jis turi atsižvelgti į rinkėjų preferencijas dėl koalicijos", - sakė A. Krupavičius ir kaip pavyzdį pateikė tai, kad "valstiečių" rinkėjai antruoju pasirinkimu matė LSDP, o ne TS-LKD.

Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto prof. dr. A. Krupavičius irgi mano, kad "tvarkiečiai" bei lenkai liks opozicijoje, nors apskritai neatmetė mažumos Vyriausybės galimybės.

Kalbinti politologai vieningai sutiko, kad Darbo partijos nepatekimas į parlamentą yra staigmena.

"Čia yra staigmena, netikėtumas, kita vertus, yra gera pamoka, kai lyderis apsisprendžia likti Briuselyje ir turime rezultatą tokį, kokį turime. Antras dalykas - be abejo, anksčiau protesto balsus turėjo Darbo partija, o dabar koncentruoja kitos jėgos. Darbo partija vienaip ar kitaip rinkimuose dalyvavo kaip valdančiosios koalicijos narė. Tai tradicinis rinkėjas, ko gero, nebesirinko Darbo partijos, o rinkosi kitas", -aiškino A. Krupavičius.

ELTA primena, kad į antrąjį po dviejų savaičių vyksiantį Seimo rinkimų turą daugiausia pateko TS-LKD bei LVŽS atstovų

Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, dėl parlamentarų mandatų varžysis 21 TS-LKD, 20 LVŽS atstovų. Patekti į Seimą dar mėgins 10 socialdemokratų, 4 "tvarkiečiai", 3 Liberalų sąjūdžio atstovai, 4 "darbiečiai", 1 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos kandidatas, 1 politinės partijos "Lietuvos sąrašas", 1 Antikorupcinės N. Puteikio ir K. Krivicko koalicijos (Lietuvos centro partija, Lietuvos pensininkų partija) atstovai ir 1 save išsikėlęs kandidatas.