Politikai žadina Vitą Vasiliauską: kainos kandžiojasi!

Grėsmė saugumui ir Europai

Pirmieji palankų vėją pajuto konservatoriai. Jų frakcijos nariai Seime Žygimantas Pavilionis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską, prašydami atlikti tyrimą ir atskleisti kainų kilimo priežastis.

Parlamentarus išgąsdino jau senoki „Eurostat“ duomenys, kad 2016 m. kainų lygis Lietuvoje sudarė 62,9 proc. ES vidurkio, o maisto produktams mūsų šalies gyventojai išleidžia daugiausiai Europoje - vidutiniškai daugiau nei ketvirtadalį pajamų.

„Prašome Lietuvos banko atlikti detalų pastarųjų 4-5 metų kainų raidos Lietuvoje tyrimą, įvertinant, kokie konkrečiai veiksniai daro įtaką prekių ir paslaugų kainų augimui, ar kainų augimas yra pagrįstas ir nėra jokio piktnaudžiavimo“, - Lietuvos banko vadovui rašo opozicijos atstovai.

Iš tiesų tuos skurdinimo veiksnius visuomenei būtų įdomu sužinoti, nes iki šiol mus politikai ir ekonomistai maitindavo pasakomis, kad Lietuvos rinka labai maža. Suprask, Vakarams su mumis terliotis „neapsimoka“, tarsi italų gamintojui būtų labai didelis skirtumas, ar už tą pačią kainą batus nusipirks lietuvis, ar portugalas. Galima sutikti, kad iš Lotynų Amerikos skraidinti bananus brangiau, bet sunku būtų patikėti, kad brangu iš Vokietijos atsigabenti šokoladukus, kai po visą Europą zuja mažiausius atlyginimus gaunantys mūsų vežėjai. Įdomu, ką reiškia šiuo atveju „piktnaudžiavimas“? Liberalai tai tikriausiai vadintų laisvąja rinka.

Kodėl tik dabar kainomis susirūpino gerbiamieji parlamentarai? Ar ištirs šitą pasiutpolkę V.Vasiliauskas, kuris prieš trejus metus įvedant eurą plačiai šypsojosi tikindamas, kad niekas nebrangs. Nors tuo metu „Vakaro žinios“ plačiai aprašinėjo jau metus su europine valiuta gyvenusių latvių perspėjimus.

Ž.Pavilionis dėstė, kad dabar susirūpino kainomis todėl, nes praėjusiais metais Seime jis tik mokėsi. O per tą laiką jiedu su kolega L.Kasčiūnu, kuris yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, suvokė, kad „esminė grėsme mūsų nacionaliniam saugumui nėra išorinės grėsmės, o skurdas, kuris didėja dramatiškai“.

Buvęs diplomatas sako matantis pavojų ir Europos ateičiai. Mat jeigu ir toliau didės nepasitenkinimas euru, didės euroskepticizmas ir stiprės jau pastebimas Europos byrėjimo procesas. Esą apklausos rodančios, kad esame pirmi, kurie kaltina eurą ir Briuselį dėl visų kainų didėjimo.

Taikinys - prekybininkai

Ž.Pavilionis neabejoja, kad kainų didėjimo priežastys yra vidinės.

„Patys sukūrėme oligopolines sistemas, kurios, pavyzdžiui, mažmenoje vis labiau koncentruojasi ir visiškai uždusins smulkųjį ir vidutinį verslą. Tuo tyrimu noriu aiškiai įrodyti ir nukreipti strėles į mūsų vidaus politiką ir mūsų politikus, kurie sumažintų nelygybę Lietuvoje ir sustabdytų kainų augimą“, - sako Ž.Pavilionis.

Būtent konservatoriams kažkodėl kalčiausi atrodo prekybininkai. Bet juk prekybininkų yra visur ir visur jiems rūpi pelnas. Parlamentaras visiškai pamiršta, kad yra ir politikai, kurie žadėjo ginti skurdinamus žmones. Tačiau, atrodo, mūsų valdžiai svarbiausia viena - pritutinti biudžetą. O iš ko jį surinksi, kai didelė dalis mokesčių mokėtojų jau išmovę į užsienius. Mažiau perkančiųjų, mažiau sumoka į biudžetą prekybininkai. Tad belieka daryti išvadą, kad aukštesnės kainos, garantuojančios didesnį PVM, ir didesni akcizai, prisidengiant siekimu išblaivinti Tautą, valdžiai tiesiog išsigelbėjimas.

Kalti rinkimai

Tokį konservatorių susirūpinimą kainomis buvęs premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius vertina tik kaip Ž.Pavilionio ruošimąsi prezidento rinkimams. „Pavilionis yra aktyvus visose veiklos srityse. Jis pasirenka tokias veiklos sritis, kurios yra jautrios visuomenei. Tokius pareiškimus darys ne vien jis, nes žmonės į kainų augimą reaguoja jautriai“, - sako ekspremjeras.

Kodėl jo vadovaujama Vyriausybė 2016 metais, pradėjus kilti prekių kainoms kone trečdaliu, nieko nebedarė? „Sprendimų greitai priimti nesugebėjome“, - pripažįsta A.Butkevičius. Kodėl nesugebėta, suprasti nėra sunku - labiausiai už viską socialdemokratams rūpėjo artėjantys Seimo rinkimai. Paleistos kainų vadžios jiems kainavo itin brangiai - rinkėjai to nedovanojo.

- Kodėl valdžia atrodo tokia bejėgė matydama aukštas maisto produktų kainas? - „Vakaro žinios“ klausė akademiko Antano BURAČO.

- Kainos, įvedus eurą, kaip ir skeptikai numatė, augo kur kas sparčiau, negu buvo oficialiai teigiama. Yra taisyklė, kad rinkos ekonomikoje valstybė neturėtų kištis reguliuodama kainas, išskyrus tam tikrus atvejus. Pavyzdžiui, stichijai palietus rajonus, kaip Lietuvoje šiemet buvo nuimant derlių, galbūt valstybė turėtų ieškoti būdų dotacijomis ar kitaip sušvelninti neigiamą stichijos poveikį ūkininkams. O dėl kainų valdžia, kaip dabar įprasta, gali tik pasitarimą organizuoti su pramonininkais, žemdirbiais ir bandyti įtikinti trąšų tiekėjus laikinai sumažinti savo maržą. Tiesioginis kainų reguliavimas apskritai net ir bankų sferoje jau nėra įmanomas. Galioja reglamentai, kuriuos pasirašė Lietuva, stodama į ES. Pas mus jau rinkos ekonomika tikrąją to žodžio prasme, ir valstybė tegali ieškoti kompensacinių mechanizmų.

- Bet politikų rankose įstatymai - galima kainas paveikti mažinant PVM, akcizus, mokesčius. Gal valdžiai tiesiog neparanku siekti kainų mažėjimo, nes didesnės kainos užtikrina daugiau PVM?

- Jei valdžia tikisi, kad žmonės daugiau pirks ir daugiau sumokės į biudžetą, daro esminę klaidą. Biudžetą surinkti reikia, o mes turime patį mažiausią valstybinį biudžetą, ko gero, visoje Europoje, nebent su mumis dar gali konkuruoti Bulgarija ar Rumunija. Kodėl? Matome, kad didėja socialinė atskirtis, daugėja milijonierių, net yra milijardierių, o kiek jie moka mokesčių dėl įvairių lengvatų ir išlygų - dividendų, pelno apmokestinimo. Pažiūrėję į oficialią Ramūno Karbauskio statistiką, kiek jis gavo pajamų ir kiek sumokėjo mokesčių, pamatysite, kad iš tikrųjų sumoka tik 1-2 procentus, o daugelis nesumoka nė procento. O žmogus, kuris gyvena iš atlyginimo, arba smulkus verslininkas moka 21 proc., 15 proc. Ar gali skurdžių pagrindu sudarytas valstybės biudžetas būti pajėgus padėti neišgalintiems, mokinukams mokyklose, jaunoms šeimoms. Jeigu mūsų biudžetas, atsižvelgiant į bendrąjį vidaus produktą, būtų didesnis... Čia ne vien šešėlio problema. Problema ta, kad daugybė landų yra įtvirtinta valstybės įstatymais. Kur tik pasisuksi, visur pilna landų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“