Politikai norėtų per rinkimus naudoti skenerius

Politikai norėtų per rinkimus naudoti skenerius

Politikai ieško galimybių rinkimų apylinkes aprūpinti balsavimo biuletenių skenavimo įranga. Jų teigimu, taip būtų greičiau suskaičiuojami balsai, užtikrintas skaidrumas.

„Galvojame nupirkti kiekvienai apylinkei skenerius, kad galėtų pasibaigus rinkimams nuskenuoti biuletenius. (...) Jeigu nebrangiai kainuos, nupirksime“, – BNS sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Jis šį klausimą praėjusią savaitę aptarė su Seimo pirmininke Loreta Graužinienė. Jos teigimu, skeneriai smarkiai palengvintų rinkimų komisijų narių darbą, tiksliau būtų suskaičiuoti daugiamandatės apygardos reitingų balsai.

Siūlymą rinkimų apylinkėms nupirkti skenerių, kurie būtų pritaisyti prie balsadėžių, pateikė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

„Manau, kad tai būtų efektyvu, reikėtų pradėti bent jau didžiosiose apylinkėse, kur didelis rinkėjų skaičius, kur komisijai tampa sudėtinga suvaldyti aplinką. (...) Visuomet reikia eiti tobulėjimo link“, – BNS sakė šio komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas.

Anot jo, skenerius rinkimuose naudoja Latvija. V. Bukausko teigimu, jie ten pasiteisino 100 procentų.

Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas BNS pasakojo skenerius matęs Kirgizijoje, kur jų įdiegimas panaikino bet kokius kaltinimus dėl rinkimų rezultatų klastojimo.

„Ant balsavimo dėžės uždedamas pats skeneris, rinkėjui balsavimo biuletenį metant į balsadėžę, šio vaizdas nuskenuojamas. Tuo pačiu atliekami kiti išmatavimai, pavyzdžiui, popieriaus storis, kad tikrai nėra klastotė, popieriaus varža gali būti matuojama. Po to biuletenis įkrenta į balsadėžę, jeigu jis atpažįstamas kaip sugadintas gali būti nukreipiamas į kitą skyrių“, – tvirtino Z. Vaigauskas.

Pasak jo, pasibaigus balsavimo laikui, skeneris prijungiamas prie kompiuterio, kur jau galima matyti balsavimo rezultatus, sugadintų biuletenių skaičių ir pan.

VRK pirmininko teigimu, negaliojančiais pripažintus biuletenius rinkimų komisijos nariai dar gali patikrinti – ar prie tokių kategorijos elektroninė įranga nepriskyrė biuletenių su aiškiai išsakyta rinkėjo valia, bet netiksliai pažymėta nustatytoje vietoje.

„Mes pasiektume tik labai greitą rezultatų suskaičiavimą, nes rinkimų apylinkėse tikrai neturime tokių problemų, kad mūsų komisijos neteisingai suskaičiuotų balsus. Gal padidintume balsų suskaičiavimo tikslumą, kuris, mano galva, ir taip tikrai nemažas. Apsirikimų nustatomi tik pavieniai atvejai“, – apie skenerių naudą kalbėjo Z. Vaigauskas.

Jo duomenimis, 5 mln. rinkėjų turinti Kirgizija tokiai įrangai išleido apie 30 mln. dolerių.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlė kitų metų biudžete VRK papildomai skirti 9 mln. eurų, kad ji galėtų nupirkti skaidrių balsadėžių ir pradėti diegti skenerius. Tačiau pasiūlymui nepritarė Seimo Biudžeto ir finansų komitetas.

„Man labai gaila. Juk tai yra ne vienadienė priemonė, ne vieniems rinkimams“, – BNS sakė V. Bukauskas.

Artimiausi rinkimai Lietuvoje vyks kitų metų rudenį. Iš viso šalyje yra per 2000 rinkimų apylinkių, rinkimų teisę turi per 2,5 mln. piliečių.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder