Gyventų iš baudų
S.Brundza siūlo nustatyti, kad 50 proc. sumokėtų baudų, kurias paskyrė policijos pareigūnai, būtų skiriama Policijos departamentui.
Be to, parlamentaras norėtų, kad 50 proc. sumokėtų baudų, kurias paskyrė Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, FNTT, Vadovybės apsaugos departamento ar Ginklų fondo pareigūnai, būtų skiriama šioms institucijoms ir naudojama teisės aktuose nustatytoms jų funkcijoms atlikti.
S.Brundzos nuomone, tai leistų policijai ir kitoms vidaus reikalų ministro valdymo srities įstaigoms papildomai gauti iki 5,8 mln. eurų per metus.
Šiuo metu Biudžeto sandaros įstatyme nustatyta, kad baudos už administracinius teisės pažeidimus patenka į valstybės biudžetą, o paskui skiriamos nebūtinai tai įstaigai, kuri baudas išrašė.
Smuktų pasitikėjimas
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto nariui prof. Povilui Gyliui toks projektas pasirodė nepriimtinas.
„Viena vertus, tai būdas pagerinti policijos finansavimą, nes jis, mano manymu, yra nepakankamas. Tačiau ar tokia tvarka nevirs pasipinigavimo metodu, kai žinybiniai interesai iškyla aukščiau už viešuosius interesus? Viešieji interesai šioje vietoje yra saugumas. Teisingai baudžiami vairuotojai yra viena iš saugaus eismo garantavimo priemonių. Bet jei policijai suteikiama teisė dalį baudų pasilikti sau, tai ji gali tapti per daug, nepamatuotai priekabi. Aš kažkada dar su studentais juokaudavau: ar jūs norite, kad aš algą gaučiau pagal tai, kiek yra skolininkų? Sakysime, vienas skolininkas - 5 litai, du skolininkai - 10 litų ir t.t. Studentai kažkodėl nenorėjo, kad taip būtų, nors aukštajai mokyklai nuo to būtų geriau. Taip ir su policija. Būtų iškreipta motyvacija. Ir pablogėtų santykiai tarp policijos ir gyventojų, kiltų nepasitikėjimas ir būtų sakoma: štai ji mūsų sąskaita uždarbiauja, o ne rūpinasi saugumu ir todėl baudžia“, - įspėjo P.Gylys.
Padėti būtų žalinga
Politikas priminė, kad dabar gana dažnai tenka girdėti ir apie gražius policijos ir visuomenės santykius. Pavyzdžiui, pareigūnai sustabdo greitį viršijantį automobilį, o paaiškėja, kad vairuotojas skuba į ligoninę nuvežti gimdyti pradedančią žmoną. Būna atvejų, kai pareigūnai ne tik vyrui neišrašo baudos, bet ir tarnybiniu automobiliu su įjungtais švyturėliais palydi iki gydymo įstaigos.
„Įteisinus minėtas pataisas, policija, darydama tokias žmogiškas nuolaidas ir padėdama žmonėms, kenktų pati sau. Formaliai policija, bausdama ir tokiais atvejais, būtų teisi, tačiau nemanau, kad dėl to viešasis interesas laimėtų“, - konstatavo P.Gylys.
Anot jo, būna įvairiausių situacijų, kai ir dabar žmonės baudžiami net dėl nepiktybinių klaidų: pavyzdžiui, nepažįstamame mieste iš nežinojimo automobiliu pasuka ten, kur yra draudžiama pasukti, ar užsirūko aikštėje, kurioje rūkyti draudžiama.
„Policija mus turi saugomi. Nuo klaidų - taip pat. Tačiau tai turi daryti nesuinteresuotai ir mūsų be reikalo neskriausti“, - akcentavo profesorius.
Persekioja ir be reikalo
P.Gylio įsitikinimu, jau ir dabar žmonės dažnai be reikalo persekiojami, bauginami finansinėmis represijomis ne tik už netyčinius nusižengimus, bet ir sufabrikuojant kaltinimus. Jis prisiminė ir savo paties atvejį, kai buvo tampomas po teismus tik dėl to, kad be valdžios leidimo prisidėjo prie mitingo sostinės S.Daukanto aikštėje. Už tai jam grėsė bauda iki 2 tūkst. litų.
„Sufabrikavus kaltinimą aš buvau paverstas organizatoriumi, nors policija aiškiai žinojo, kad aš organizatorius nebuvau. Gavus komandą iš, įtariu, pačių viršūnių, mane buvo bandyta įbauginti, sukompromituoti, tačiau atsitiko priešingai ir buvau išrinktas į Seimą, o teismas priėmė sprendimą, kad aš nekaltas“, - laimingą pabaigą prisiminė P.Gylys.
Anot profesoriaus, net ir už kai kuriuos smulkius nusikaltimus skiriamos maksimalios baudos, kurias ne kiekvienas gali susimokėti, o tada įsikiša antstoliai, kurie ir paskutinį būstą gali atimti, nors net sovietmečiu į disidentų turtą dažniausiai nebūdavo kėsinamasi.
„Tiesa, būdavo kėsinamasi į turtą ir gerą vardą, kurpiant bylas. Bet ir dabar jos kurpiamos, bent jau mano atveju, o griežtai baudžiama net už menkus netyčinius pažeidimus. Dar Tacitas yra pasakęs: mes smulkius vagis kariame, o stambiems vagims suteikiame valstybinę tarnybą“, - sakė Seimo narys.
Kontrargumentas: ir dabar kabinėjasi
O S.Brundza, priešingai nei P.Gylys, tvirtina, esą gerai, jei policininkai bus suinteresuoti išrašyti kuo daugiau baudų.
„Kai niekas naudos iš baudų negauna, tai niekas tų baudų ir nesistengia išrašyti. Ir daug pažeidėjų lieka nenubausti. O dalį lėšų iš baudų atiduodant policijai pagerėtų baudų surinkimas. Tai būtų ir drausminanti priemonė, ir papildomas finansavimas policijai. Už konkrečius pažeidimus turi būti skirtos konkrečios baudos. Pavyzdžiui, kasmet Lietuvoje įvyksta apie 70 tūkst. avarijų, į kurias nekviečiama policija. Surašomos deklaracijos, draudimas padengia nuostolius, kaltininkas lieka nenubaustas, o paskui ir vėl laksto po gatves. Aišku, gal bus ir atvejų, kai bus kabinėjamasi dėl smulkmenų. Tačiau argi dabar to nėra?“ - klausė S.Brundza.
Trigrašis
S.Brundza kartu su Biudžeto sandaros įstatymu galėtų pasiūlyti pakeisti ir Kelių eismo taisykles, kurios leidžia specialiosioms transporto priemonėms, kuriomis važinėja valstybės vadovai, šalies keliais lakstyti neribotu greičiu. Jei greitis būtų ribojamas, oho, kiek pinigų iš šalies vadovų, kurie dažnai susiplanuoja iš Vilniaus Šiauliuose atsidurti per valandą ir taip padaro, surinktų policija.
Vytautas GRIGARAVIČIUS Alytaus miesto meras, buvęs Lietuvos policijos generalinis komisaras:
- Kaip vertinate siūlymą, kad 50 proc. lėšų, surinktų pagal policijos išrašytus protokolus, atitektų policijai? Ar pareigūnai nesužvėrėtų, kad tik kuo daugiau baudų surinktų?
- Jūsų klausimas jau ir yra atsakymas. Policijos departamentas yra valstybinė institucija, todėl turėtų būti išlaikoma iš valstybės biudžeto. Aišku, finansavimas policijai kasmet skiriamas per mažas, tai visiems aišku. Tačiau toks kelias, koks siūlomas Seime, apaugtų įvairiais gandais, o gal net dalis pareigūnų ir jų vadovų pradėtų piktnaudžiauti. Galėtų būti taip, kad dalis vadovų reikalautų surinkti kuo daugiau baudų ir didesnis dėmesys būtų skiriamas ne, pavyzdžiui, eismo saugumui užtikrinti, o tam, kad tik kuo daugiau pažeidėjų būtų nubausta ir daugiau pinigų atitektų sistemai. Manau, kad tai būtų ydinga praktika. Taip yra kažkada buvę, kai dalis surinktų baudų atitekdavo policijai.
- Ir tada pareigūnai persistengdavo?
- Tikrai būdavo daug tokių atvejų. Išsikreipdavo vaizdas. Užuot budėję avaringuose ruožuose ir drausminę pažeidėjus, taip užtikrindami eismo saugumą, pareigūnai elgdavosi priešingai: slapstydavosi, kad tik vairuotojai jų iš anksto nepamatytų ir kad kuo daugiau baudų būtų surinkta. Ne tas kelias turėtų būti.
- Nes, kiek suprantu, policijos pagrindinis tikslas nėra ką nors nubausti?
- Būtent. Ne bausti, o kai kuriais atvejais patarti, įspėti. Baudimas turėtų būti kraštutinė priemonė.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Rašyti komentarą