Policija „Snore“ prarado viską

Prašo grąžinti pinigus

Kriminalinės policijos biurą (KPB) pasiekė teismo antstoliui išduotas vykdomasis raštas, kurio prašoma į vienos šalies bendrovės sąskaitą pervesti apie 350 tūkstančių litų.

Pastaroji suma buvo areštuota pradėjus ikiteisminį tyrimą ir laikyta KPB depozitinėje sąskaitoje.

Teigiama, kad iš pradžių su policininkais dėl pinigų atgavimo bandyta susitarti gražiuoju. Tačiau pareigūnai pasiūlė kreiptis ne į juos, o tiesiai į bankrutavusio banko „Snoras“, kuriame ir buvo minėta KPB depozitinė sąskaita, administratorių Nilą Kuperį (Neil Cooper).

Nustebus, kad policijos sąskaitoje laikomus pinigus, kurie jai nepriklauso, reikia prašyti iš bankrutavusio banko, ir kreiptasi pagalbos į antstolį.

Dingo kartu su visais pinigais

KPB viršininkas Algirdas Matonis „Respublikai“ patvirtino, kad biuro depozitinė sąskaita tikrai buvo banke „Snoras“.

„Joje buvę pinigai „nuplaukė“ kartu su visais likusiais. Kokia suma? Milijono litų nėra. Keli šimtai tūkstančių litų“, - neslėpė A.Matonis.

KPB vadovo teigimu, jei teismas priims sprendimą, kad areštuotus ir šioje depozitinėje sąskaitoje laikytus pinigus riekia grąžinti, tai ir bus padaryta.

Pasak A.Matonio, tokiu atveju šimtų tūkstančių litų reikės ieškoti Policijos departamento biudžete.

„Kadangi jame esantys pinigai yra visų šalies mokesčių mokėtojų, prieš tai padarydami, mes kartu su savo teisininkais išnaudosime visas galimybes, kad to nereikėtų daryti. Juk biuras nekaltas, kad „Snoras“ bankrutavo. Todėl manome, kad išieškojimą ir reikėtų nukreipti į banko administratorių“, - žadėjo ką nors daryti A.Matonis.

Šiuo metu KPB inicijuoja skolininko pakeitimo procedūrą ir atidėti išieškojimo vykdymą. Bandoma pasiekti, kad juo būtų pripažintas ne KPB, o bankrutavęs bankas „Snoras“.

Šioje situacijoje KPB nieko padėti negali ir Valstybės įmonė Indėlių ir investicijų draudimas, nes depozitinėms sąskaitoms indėlių draudimo įstatymas negalioja. Todėl norint susigrąžinti jose laikytus pinigus reikia kreiptis tiesiai į banką.

Jau prarado milijonus

Šimtų tūkstančių litų netekimas ir taip skurdžiam Policijos departamento biudžetui būtų dar vienas skaudus finansinis smūgis, patirtas dėl „Snoro“ bankroto.

„Snore“ buvo visi Policijos departamento pinigai - per 12 milijonų litų. Taip pat ir Kriminalinės policijos biuro depozitinėje sąskaitoje esančios lėšos. Mes norėtume visus juos susigrąžinti, bet negalime. Turime, ką turime. O kai sulauksime konkretaus reikalavimo grąžinti pinigus, tada ir spręsime, kaip tai padaryti ir iš kur jų paimti. Aišku, kad išmokėti privalėsime. Greičiausiai šių lėšų teks ieškoti departamento biudžete“, - sakė policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis.

Policininkų pinigai prieš kelerius metus „Snore“ atsidūrė, kai šis bankas laimėjo viešąjį konkursą.

Iš viso bankrutavusiame banke liko įšaldyta 17,3 mln. departamentui priklausančių litų. Ši suma beveik penkiais milijonais litų sumažėjo, kai kiekviena šalies policijos įstaiga gavo draudimo išmoką, neviršijančią teisės aktuose numatyto maksimalaus dydžio.

Valstybė 100 procentų yra apdraudusi visus įmonių ir gyventojų indėlius (terminuotus ir laikomus sąskaitose), kurių vertė neviršija 100 tūkst. eurų (345 tūkst. litų).

Nukentėjo ir antstoliai

Įdomiausia tai, kad bankrutavusiame banke „Snoras“ laikytus pinigus atgauti padedantys antstoliai ir patys jo depozitinėse sąskaitose laikė įspūdingas sumas, kurių dabar taip pat negali atgauti.

Tokių antstolių skaičius visoje šalyje siekia apie dešimt, o pinigų suma - apie pustrečio milijono litų. Vienas pinigų neatgaunantis Šiaulių antstolis planavo paskelbti bado akciją.

„Tai buvo labiau padiktuota emocijų. O kad turime šią problemą, tai tiesa. Kiek žinau, du ar trys kolegos jau yra padavę banką „Snoras“ į teismą ir tokiu būdu siekia susigrąžinti antstolių depozitinėse sąskaitose laikomus pinigus“, - teigė Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkas Aleksandras Selezniovas.

Nesutarimai šiuo klausimu tarp antstolių ir bankininkų kyla dėl skirtingų depozotinių sąskaitų traktavimo. Pastarieji nesutinka, kad tokiose antstolių sąskaitose laikomiems pinigams, kaip ir nurodoma Civiliniame kodekse, netaikoma bankroto procedūra ir į juos nenukreipiamas išieškojimas.

Anot A.Selezniovo, šios piniginės lėšos į bendrą banko turtą neturėtų būti įskaičiuotos. O tai reiškia, kad bankas tuos pinigus iš depozitinių sąskaitų turėtų grąžinti jų savininkams.

„Apmaudu, kad į šią situaciją yra įvelti ir labiausiai kenčia niekuo dėti žmonės. Tie, kurių pinigai buvo jau išieškoti iš skolininkų. Taip moterys negali atgauti alimentų, kiti asmenys - uždirbtų atlyginimų ir panašiai“, - tvirtino A.Selezniovas.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"