Policija: mitinguotojai prie Prezidentūros bus skaičiuojami tūkstančiais
Mitinguotojai prieš permainas tautinių mažumų švietimo srityje turbūt bus skaičiuojami tūkstančiais, spėja mitinguotojus stebintys policininkai. Apie 10 val. rytą protestuotojų - tiek mokinių, tiek jų tėvų ir prijaučiančiųjų - skaičius jau buvo perkopęs tūkstantį.
Mitingą stebi Lenkijos radijo ir televizijos, laikraščių, kitų žiniasklaidos priemonių atstovai.
Mitingą rengia Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumas, remia Lietuvos lenkų sąjunga, Lietuvos lenkų mokyklų mokytojų draugija "Macierz Szkolna", Lietuvos lenkų rinkimų akcija, politinė partija "Rusų Aljansas", Lietuvos rusų mokyklų mokytojų draugija.
Mitinguotai piktinasi naujuoju Švietimo įstatymu, kuriuo esą įvedamas priverstinis dvikalbis mokymas tautinių mažumų mokyklose, prieš gimtosios ir valstybinės lietuvių kalbos mokymo programos bei egzamino suvienodinimą. prieš mokyklų su dėstomąja valstybine kalba protegavimą tautinių mažumų mokyklų sąskaita.
Nuo šių mokslo metų pradinėse ir pagrindinėse mokyklose tautinės mažumos kalba stipriau bus mokoma lietuvių kalbos kaip dalyko. Taip pat visų Lietuvos mokyklų vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą. Lietuviškai bus dėstomos ir Lietuvos istorijos bei geografijos temos iš istorijos ir geografijos ugdymo programų bei pilietiškumo pagrindai.
Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo pirmininkas Miroslavas Šeibakas sako, kad streiką rengia tautinių mažumų mokyklų vyresniųjų klasių moksleiviai ir jų tėvai, siekdami apginti savo teisę į mokymą savo gimtąja kalba. Kiek truks streikas, jo rengėjai neįvardija, neva tai priklausys nuo politikų noro įsiklausyti ir užmegzti dialogą.
"Vienas iš dalykų, prieš kuriuos protestuojame, tai lietuvių kalbos egzamino lietuviškose ir tautinių mažumų mokyklose suvienodinimas jau po dvejų metų. Mūsų vaikai įveliami į nepatikrintą eksperimentą, nors aiškiai neigiamai apie naują tvarką yra pasisakę mokslininkai sociologai, lituanistai. Su naująja tvarka iš principo yra keičiamas tautinių mažumų mokyklų funkcionavimas Lietuvoje, įvedamas dvikalbis mokymas be jokių išlygų. Tai visiškai naujos švietimo taisyklės, kurios nebuvo derintos su tautinėmis mažumomis", - kalbėjo M. Šeibakas.
Pasak jo, senajame Švietimo įstatyme teisė tautinėms mažumoms pasirinkti savo gimtąją kalbą buvo įvardijama kaip vertybė, o naujajame įstatyme šios teisės nebelieka.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigiamai vertina Švietimo ir mokslo ministerijos numatytas priemones sklandžiau įgyvendinti naująjį Švietimo įstatymą mokyklose tautinės mažumos kalba ir mišriose mokyklose. Siekiant stiprinti mokymą lietuvių kalba, šios mokyklos gaus 21 proc. didesnius krepšelius, bus aprūpintos papildomais vadovėliais, bus taikomos brandos egzamino vertinimo lengvatos. Premjeras Andrius Kubilius atmeta lenkų politikų kritiką Lietuvos švietimo įstatymo reformai. Jis teigia, kad Lietuvoje tautinių mažumų švietimas yra išplėtotas gerai.
"Lenkų mažumos švietimo sistemą Lietuvoje net ir pasauliniu mastu galima vadinti pakankamai unikalia, nes Lietuva yra vienintelė valstybė už Lenkijos ribų, kurioje lenkai turi švietimą nuo darželio iki universiteto", - sakė A. Kubilius.
Premjero teigimu, lenkų politikai, protestuodami prieš reformą, tuo pačiu protestuoja ir prieš Lenkijos politiką šiuo klausimu, nes šioje valstybėje analogiška švietimo sistema egzistuoja jau seniai. Pasak Premjero, tokia yra nusistovėjusi europinė praktika ir kad Vyriausybė ėmėsi žingsnių, siekdama pagerinti tautinių mažumų švietimo padėtį Lietuvoje.
Švietimo ministras Gintaras Steponavičius lenkų politikų ketinimus organizuoti protestus prieš Švietimo įstatymo reformą vertina vienareikšmiškai neigiamai.
"Reakciją, kurios šiomis dienomis mes sulaukėme, raginančią nesilaikyti įstatymų, vertiname kaip neadekvačius veiksmus", - sakė G. Steponavičius.
Ministras pabrėžė, kad reformos tikslas yra sulyginti jaunimo galimybes integruotis į darbo rinką ar tęsti mokslą baigus mokyklas.
Jis priminė, kad Lietuvos valstybė suteikė visokeriopą pagalbą tautinių mažumų mokykloms, ir teigė, kad "tautinių mažumų atstovai neturėtų pakibti ant vietos politikų kabliuko".
G. Steponavičius akcentavo, kad protestai prieš įstatymą yra naudingi tik lenkų politikams, bet ne pačiai bendruomenei. Jis teigė turįs duomenų, kad tautinių mažumų mokyklose daromas spaudimas nelankyti lietuviškų pamokų ir dalyvauti nesankcionuotose protesto akcijose.
Ministro teigimu, jei lenkų politikai imsis tolesnių veiksmų kliudyti švietimo procesui, atitinkamų veiksmų imsis ir valstybė, bet šių veiksmų ministras neįvardino.
Naujos redakcijos Švietimo įstatymu, ministro teigimu, siekiama tautinių mažumų jaunimui sudaryti palankesnes sąlygas mokykloje išmokti valstybinę kalbą ir geriau integruotis į visuomenę bei siekti karjeros Lietuvoje.
Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 136 bendrojo lavinimo mokyklose Lietuvoje rusų ir lenkų kalbomis mokosi beveik 30 tūkst. moksleivių. (Ugnius Antanavičius).
Rašyti komentarą