Po arklienos skandalo tiriama, ar nepadirbinėjami ir žuvies produktai

Remiantis Hamburge veikiančios „Eurofins“ laboratorijos tyrimu, mėnesio pradžioje pranešta, kad trečdalis ar ketvirtadalis Europoje gaminamos žuvies produkcijos neatitinka ženklinimo - brangios žuvų rūšys keičiamos pigesnėmis.

Laboratorijoje nustatyta, kad tradiciniame angliškame patiekale „Fish and Chips“ (žuvis su skrudintomis bulvytėmis) iki 7 proc. menkės ir juodalopės menkės buvo pakeista pigesne žuvimi. Ekspertai teigia, kad vietoj menkės dažnai naudojamas polakas.

Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) perspėjo vartotojus nesusigundyti turgavietėse siūlomais pigiais neaiškios kilmės menkių kepenėlių konservais.

Atliekant patikrinimus įtarimų inspektoriams sukėlė minėtų konservų ženklinimo informacija - etiketėse nebuvo informacijos apie produktų kilmės šalį, gamintojo veterinarinio patvirtinimo numerių. Įtartina pasirodė ir tai, kad skirtingomis etiketėmis paženklinti skirtingų partijų konservų tinkamumo vartoti terminai buvo vienodi. Konservus nedelsiant uždrausta realizuoti.

„Suklastotų“ žuvų nebuvo

Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijų specialistai per metus atlieka 1,3 mln. įvairių tyrimų. Jie rodo, kad dažniausiai nusižengia gamintojai iš trečiųjų šalių - Kinijos, Turkijos, Rusijos, Ukrainos.

Pernai buvo ištirta 1400 mėginių, iš jų 38 neatitiko teisės aktų reikalavimų. Didžiausią dalį sudarė mėginiai iš Rusijos - žuvys ir jų produktai, maisto papildai, iš Turkijos - konditerijos gaminiai, iš Indijos - maisto papildai su sunkiaisiais metalais, iš Kinijos - žemės riešutai su aflatoksinais.

VMVT Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas Deividas Kliučinskas „Respublikai“ teigė, kad žuvys ir jos gaminiai maisto kokybės specialistų tiriami nuolat - tiek importuojami, tiek jau esantys rinkoje. Imami mėginiai šviežumui nustatyti, jie tiriami dėl parazitų, maisto priedų, sunkiųjų metalų. Atliekamas dioksinų žuvies produktuose tyrimas, mat jau keletą metų į Lietuvos rinką uždrausta tiekti Baltijos jūros Lietuvos teritoriniuose vandenyse sugaunamų menkių kepenis, kuriose šių teršalų susikaupia daugiausia.

Atliekami tiek planiniai tikrinimai, tiek tiriami įvairūs skundai. Pernai prieš Kalėdas žuvies produktai buvo tikrinami tikslingai - buvo patikrinta ir daug į Lietuvą įvežamų žuvų siuntų, ir jau esančių prekyboje žuvies produktų.

„Žuvis niekuo neišsiskiria iš kitų į Lietuvą patenkančių maisto produktų - kartkartėmis nustatome kokių nors ženklinimo ar kokybės pažeidimų, tačiau jų tikrai nėra daug“, - sakė veterinarijos specialistas.

Tokių atvejų, kad į Lietuvą būtų mėginama įvežti ar būtų įvežta „suklastotų“ žuvų, t.y. vietoj brangesnių - pigesnių, D.Kliučinskui neteko girdėti. Tačiau, jo teigimu, gali pasitaikyti, o gal net ir yra tokių atvejų, kai patiekaluose, gaminamuose įvairiose maitinimo įstaigose, naudojama ne ta žuvies rūšis, kuri nurodoma. Tačiau tai - tų maitinimo įstaigų sąžinės ir atsakomybės reikalas, nes būtent jos apgaudinėja žmones.

Pagal kainą ir kokybė

D.Kliučinsko teigimu, Europos Sąjunga importuoja apie 60 proc. žuvies. Mes patys žuvimis neapsirūpiname, mums jų riekia atsivežti iš Kinijos, Čilės ir kitur.

„Negaliu nesutikti, kad žuvys kitose šalyse yra kur kas geresnės kokybės nei tos, kurios tiekiamos Lietuvos rinkai, ir jų pasiūla gerokai didesnė, - sakė specialistas. - Tačiau Žuvininkų asociacijos paklausus, kodėl į Lietuvą vežama ne tokios kokybiškos žuvys, kokios parduodamos kitose šalyse, ji paaiškino, jog gali atvežti bet kokių žuvų: ir šviežių, ir retų, ir brangių. Tačiau klausimas, kur jas paskui dėti - lietuviai jų neperka“.

Lietuviai, pasak valstybės pareigūno, suvalgo bene mažiausiai žuvies Europoje, perka vos kelių rūšių žuvis. Kitas dalykas - ką gali įpirkti vakariečiai, ir ką gali įpirkti lietuviai. Lietuviai dažniausiai perka žuvų, kurių kilogramas kainuoja ne daugiau nei 10 litų, o už 10 litų tik tokios kokybės ir galime gauti.

Kokia paklausa, tokia ir pasiūla

Linas Samėnas. Irmanto SIDAREVIČIAUS nuotr.

- Ar įmanoma Lietuvoje nusipirkti geros kokybės žuvų? - „Respublika“ teiravosi daugeliui gerai žinomo virtuvės šefo Lino SAMĖNO.

- Aš nusiperku - užsisakau iš tiekėjų, kurie veža žuvis specialiai restoranams. Restoranai gauna geros kokybės žuvų. Žmonės parduotuvėse gal ir nelabai ko randa. Nors ir tai, kas parduodama parduotuvėse, kartais galima vadinti žuvimi. Tik reikia žinoti, kada tiksliai į parduotuvę žuvų atveža, ir nueiti būtent tą dieną. Žinoma, nepalyginsi su tuo, kas siūloma pirkėjui kokioje nors jūrų valstybėje.

Tiesą sakant, žmonės Lietuvoje žuvų nelabai ir perka. Tad kokia paklausa - tokia ir pasiūla. Jeigu būtų didesnis gerų, brangesnių žuvų poreikis, tiekėjai jų ir vežtų. Tačiau tokio poreikio nėra - lietuviai kaip valgė žuvų pirštelius, taip ir valgo. Taigi kur atvežtas brangias žuvis dėti?

Pas mus nėra susiformavusių žuvies paruošimo ir vartojimo tradicijų, žmonės nežino ir net nesidomi, kaip reikia gerą žuvį paruošti. Pažiūrėkite, ko parduotuvėse daugiausia prikrauta: šaldytų jūrų lydekų, pangasijų, tilapijų.

- Kiek tiesos teiginyje, kad į Lietuvą iš esmės atvežami tik žuvų pavadinimai?

- Kad mums daug ką veža kaip trečiarūšei šaliai - faktas. Mus pasiekia ne geriausios kokybės žuvys. Tačiau žiūrėkite ir kokia jų kaina. Tie patys norvegai augina aukščiausios kokybės lašišas ir jas perka švedų elitiniai restoranai. Pas mus tokių nebūna. Bet pas mus tokių niekas ir nepirktų.

- Ar Lietuvoje įmanoma apgauti žmones vietoj brangesnės žuvies patiekiant pigesnę?

- Žinoma. Manau, vos vienetai suprastų, jeigu jiems vietoj jūros lydekos filė patiektų riebaluose apkeptą menkę. Kaip jau sakiau, Lietuvoje nėra žuvies vartojimo tradicijų, tad nedaug ir žinovų. Manau, kad viskas priklauso nuo maitinimo įstaigos lygio ir savigarbos.

- Ką ir kuo paprasčiausia pakeisti, kad rezultatas būtų panašus?

- Pavyzdžiui, į plekšnę išvaizda panašų jūrų liežuvį galima pakeisti pigesne plekšne, tuną - menke, kurios būna šviežios ir nebrangios. Tačiau koks tikslas? Juk taip pat skaniai galima paruošti menkę ar plekšnę. Upėtakis - apskritai puiki žuvis. Jis nėra brangus, didžiuosiuose prekybos centruose jį galima nusipirkti dar gyvą.

- Kaip vertinate tas lietuvių pamėgtas jūrų lydekas, pangasijas, tilapijas? Ar tai virtuvės šefo dėmesio vertos žuvys?

- Tikrai ne. Tai piguva iš Kinijos. Tiesiog rinkos užkišimas pigiomis žuvimis. Tačiau pigus daiktas toli gražu ne visada yra gerai.

- Ką patartumėte žmonėms, kuriems tenka rinktis žuvį parduotuvėse?

- Pirmiausia patarčiau rinktis ne šaldytą, o atvėsintą žuvį. Tačiau reikia žinoti, kada tą žuvį atvežė. Ją geriausia pirkti tą pačią ar kitą dieną - vėliau aš jau nepirkčiau. Perkant riekėtų pasižiūrėti į žuvies akis ir žiaunas. Jeigu akys drumzlinos, žiaunos su gleivėmis ir tamsios - nieko gero. O jeigu žuvis be galvos, išvis nerekomenduočiau jos pirkti, nes, kaip liaudyje sakoma, žuvis genda nuo galvos.

Tiesa, šaldytos žuvys taip pat būna skirtingos kokybės. Jeigu matote, kad maišelio viduje yra sniego - tikrai nieko gero, jeigu ant žuvies ledo luitas - nieko gero, nes atitirpinus bus daug vandens ir beveik nebus žuvies. Kokybiškiausios šaldytos žuvys tos, kurios šaldomos dar laivuose arba vos iškrautos iš laivų, bet Lietuvos parduotuvėse, deja, tokių nelabai rasite, nes tai yra per brangu ir to beveik niekam nereikia.

- Ką manote apie konservus?

- Ančiuvius perku. Būna geros kokybės konservuoto tuno, tačiau reikia žinoti, kurio gamintojo produkciją pirkti. Apie šprotus irgi nieko blogo pasakyti negaliu. Tiesa, dar švedų pagaminta silkė, kai matai per stiklą, kas ten guli, tačiau tikrai ne tuos produktus, kurie vadinasi „silkė padažuose“, nes silkės ten nelabai ir būna.

Visos kitos konservuotos produkcijos aš gyvenime nepirkčiau, nebent pasaulio pabaigai reikėtų ruoštis. Esu tikras, kad ten sudeda visokias atliekas, nes kitos priežasties, dėl ko būtų gaminami žuvies konservai, aš nematau. Juk joks protingas gamintojas nedės gerų dalykų į konservus - kam gerą daiktą gadinti?

Jautienos klastojimo skandalas

Jautienos klastojimo skandalas Europoje kilo vasarį, kai keliose šalyse jautienos produktuose aptikta pigesnės mėsos - arklienos - priemaišų. Klastojimo atvejai užfiksuoti 21 Europos Sąjungos valstybėje.

Švedijos gamintoja „Findus“ išėmė iš prekybos Prancūzijoje ir Švedijoje įvairius šaldytus maisto produktus. Didžiojoje Britanijoje, nustačius, kad gaminiuose iki 100 proc. mėsos sudaro arkliena, iš parduotuvių išimtos šaldytos lazanijos. Arklienos jautienos produktuose aptikta ir Vokietijoje. „Nestle“ savo gaminiuose taip pat rado arklienos - šie produktai išimti iš prekybos Ispanijoje ir Italijoje.

Vasario pabaigoje pranešta, kad Latvijos mėsos perdirbėjos „Forevers“ produkcijoje aptikta arklienos. Lietuvoje iš prekybos išimti konservai „Troškinta jautiena“, „Troškinta jautiena skardinėje“ ir „Turistų pusryčiai iš jautienos“, gaminti Latvijos bendrovės „Kursu Zeme“.

Šios savaitės pradžioje Latvijos maisto ir veterinarijos tarnyba išplatino informaciją, kad arklienos aptikusi Estijos bendrovės NOO pagamintoje dešroje „Parmezan“ ir Lietuvos įmonės „Grimeda“ dešroje „Exclusive“. Lietuvos specialistai ir gamintojai šią informaciją neigia.