PLB: negalima atimti Lietuvos pilietybės prieš žmogaus valią

Pasaulių lietuvių bendruomenės (PLB) atstovai neprašo suteikti ar palaikyti dvigubos pilietybės, tačiau pasisako už tai, kad Lietuvos pilietybė nebūtų atimta prieš žmogaus valią.

PLB Valdybos pirmininkė Regina Narušienė sako, kad Pilietybės įstatymo priėmimas labai ilgai trunka.

"Tauta turi nuspręsti, ko ji pageidauja. Žinoma, tautai atstovauja Seimas. Seimas pirmiausia turės nuspręsti, ką nori pripažinti piliečiais. Ir mes, PLB, nežiūrime į šį procesą kaip į dvigubą pilietybę. Manau, yra nuspręsta ir priimtina Konstituciniam Teismui, Vyriausybei, kad tie, kurie išvažiavo okupacijos laiku, iki 1990-ųjų metų kovo 11 dienos, lieka lietuviais, turi Lietuvos pilietybę arba gali ją atkurti. Didžiausias klausimas - dėl naujų emigrantų, kurie išvažiavo po Nepriklausomybės. Čia yra daug skirtingų nuomonių", - trečiadienį spaudos konferencijoje Seime kalbėjo R. Narušienė.

Anot jos, PLB laikosi nuomonės, kad Lietuvos pilietybė yra prigimtinė žmogaus teisė, kurios valdžiai nedera atimti.

"Mūsų pozicija yra, kad tie žmonės yra lietuvių kilmės, kurie gimė Lietuvoje, turi ir turėjo Lietuvos pilietybę, tai jų prigimtinė teisė. Tos teisės Lietuva neturi teisės atimti. Tai garantuota Konstitucijoje, bet kažkaip teisininkai nepasižiūrėjo į tuos straipsnius. Mūsų pozicija yra, kad atimti Lietuvos pilietybės prieš žmogaus valią negali, ir atmesti, uždaryti duris užsienio lietuviams, kurie išvažiavo po 1990-ųjų metų, yra prieš Lietuvos interesus", - teigė PLB Valdybos pirmininkė.

R. Narušienės teigimu, ne Lietuvoje gyvenantys lietuviai per pilietybę su tėvyne turėtų palaikyti ryšius. Esą tai ypač aktualu šiais laikais, kai emigruoja tūkstančiai lietuvių. Jeigu iš jų bus atimta pilietybė, emigrantai jau tikrai niekada nebegrįš į gimtinę.

"Šį klausimą galima išspręsti, reikia tik politinės valios ir apsisprendimo Seime. Tikimės, kad Seimas skirs pakankamai laiko, supras ir pasekmes sprendimų atmetant naujus emigrantus, galutinai priims įstatymą, kuris tenkins gal ir ne visus lietuvių kilmės lietuvius, bet nors didžiausią dalį", - teigė ji.

PLB Valdybos narys Petras Maksimavičius pabrėžė, kad Lietuvos viešojoje erdvėje yra daug klaidinamos informacijos dėl pilietybės klausimo. Anot jo, PLB nekelia dvigubos pilietybės klausimo. Organizacijai esminis klausimas yra padaryti viską, jog iš Lietuvos piliečio nebūtų atimta Lietuvos pilietybė.

"Svarbiausias tikslas ir vertybė - Lietuvos pilietis, jau išvykęs į užsienį, kartais neapmąstęs įgyja kitos šalies pilietybę, bet nereiškia, jog jo nuomonė nepasikeis, kai jam sukaks 50- 60 metų. Atėmus iš jo pilietybę, jį prarandame. PLB absoliučiai nekelia neribotos dvigubos, trigubos ar kitokios pilietybės. Esminis klausimas - padarykime viską, kad iš Lietuvos piliečio, turinčio Lietuvos pilietybę, prieš valią ji nebūtų atimta", - sakė P. Maksimavičius.

Jo kolegė Jūratė Caspersen teigė, jog žmonės tampa kitos valstybės piliečiais, norėdami būti aktyvūs, siekdami dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Atimdami Lietuvos pilietybę iš svetur gyvenančių ir kartu kitos šalies pilietybę turinčių asmenų atsisakome didelės paramos Lietuvai.

"Atsisakome tos aktyvios visuomenės dalies, kuri gali tapti tiltu tarp kultūrų, šalių", - kalbėjo PLB valdybos narė.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, trečiadienį priėmusi PLB atstovus, pareiškė esanti už platų dvigubos pilietybės taikymą.

ELTA primena, kad birželio 4-ąją Seimas po svarstymo pritarė patobulintam Pilietybės įstatymo projektui.

Seimas išplėtė ratą asmenų, kurie gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai. Pagal Seime svarstomą Pilietybės įstatymo projektą, dvigubą pilietybę galėtų turėti išvykusieji ir po 1990 m. kovo 11 d. - Nepriklausomybės atgavimo, jei yra lietuvių kilmės asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos po 1990 m. kovo 11 d. ir įgijęs Europos Sąjungos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės pilietybę; yra lietuvių kilmės asmuo, tradiciškai gyvenantis valstybėje, su kuria Lietuvos Respubliką skiria valstybės siena.

Šiuo metu galiojančiame Pilietybės įstatyme numatyta, kad dvigubą pilietybę gali turėti asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę ir ištremti ar pasitraukę iš Lietuvos 1940 m. birželio 15 d. - 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu.

Respublikos Prezidento sudarytos darbo grupės parengtame įstatymo projekte siūloma išplėsti šį ratą nustatant, kad dvigubą pilietybę gali turėti visi asmenys, ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos ar iš jos pasitraukę iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję kitos valstybės pilietybę, t. y. įstatymo projekte numatoma, kad dvigubą pilietybę gali turėti ir Lietuvos Respublikos piliečiai, ir jų palikuonys, pasitraukę iš Lietuvos iki 1940 metų birželio 15 dienos.

Galiojančiame įstatyme taip pat numatyta, kad dvigubą pilietybę gali turėti asmenų, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusių Lietuvos pilietybę ir ištremtų ar pasitraukusių iš Lietuvos 1940 m. birželio 15 d. - 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai.