Planas pagrobti iš lietuvių miškus

Pasinaudojo valstybės interesais

Pretekstas tobulinti Miškų įstatymą atsirado dėl to, kad šiandien draudžiama keisti žemės paskirtį iš miško žemės į kitokią, todėl stringa tokie svarbūs valstybės projektai kaip “Rail Baltica” ir elektros tiltų su Lenkija statybos.

Vadovaudamasi valstybės interesais, Aplinkos ministerija inicijavo įstatymo pakeitimus. Tačiau kai Vyriausybės palaimintas projektas pateko į Seimą, konkrečiai - į Seimo Aplinkos apsaugos komitetą, jis apaugo privačių miško savininkų norais keisti miško žemės paskirtį ne dėl valstybės ar viešojo intereso, o dėl savų užmačių.

Projekte atsirado siūlymai leisti formuoti miškuose 20 arų namų valdas, leisti privatiems miško savininkams ne tik atkurti miškuose buvusias sodybas, bet ir statyti pastatus, neva reikalingus miškui prižiūrėti. Bet Lietuvoje tik 17 miško savininkų turi didesnius nei 500 ha miškų plotus, kuriems prižiūrėti reikalinga laikyti miško priežiūros techniką.

Gamtosaugininkų nuomone, siūlomuose įstatymo pakeitimuose plika akimi įžvelgiamas interesas padalyti rėželiais pačias vaizdingiausias vietas prie ežerų ir kitų vandens telkinių ir statyti ten vilas.

“Baisiausia, kad šitie privačių asmenų, dažnai nesąžiningais būdais įgijusių žemę gražiausiuose Lietuvos kampeliuose, siekiai į įstatymo projektus suguldomi pačių įstatymų leidėjų, ir jau valstybės rankomis daroma tai, kas iš esmės prieštarauja viešajam interesui”, - sakė “Respublikai” aplinkosauga besirūpinančių nevyriausybinių organizacijų asociacijos vadovas Kęstutis Navickas.

Grėsmė žmonėms ir gyvūnams

Jo teigimu, priėmus tokį įstatymą, statybos miškuose bus ne reta išimtis, o taisyklė, ir miškai vertingiausiose vietose bus paversti ponų kolektyviniais sodais.

“Jau dabar, kai vidutinis privačių miškų valdos plotas yra apie 3,5 ha, o jų bendras skaičius viršija 230 tūkstančių, 20 arų valdų įteisinimas sudarytų teisines prielaidas sunaikinti dešimtis tūkstančių hektarų miško. Dėl to akivaizdžiai prastėtų miškų biologinė įvairovė, padidėtų vandenų tarša”, - galimais politikų netoliaregiškumo padariniais baisisi K.Navickas.

Urbanizuojant miškus, K.Navicko teigimu, galima ir socialinių konfliktų grėsmė. Anot jo, jau ir šiandien esama situacijų, kai, pavyzdžiui, Lazdijų rajone esančio kaimo gyventojai negali patekti į metų metus naudotą viešą paplūdimį, nes ežero pakrantė buvo privatizuota.

Reveransas stambiems žemvaldžiams

Miškų įstatyme numatytas dar vienas gamtą žalojantis pakeitimas - nuo 0,1 ha iki 0,5 ha didinamas miško žemės plotas, kuris pripažįstamas mišku.

“Šį pakeitimą “stumia” stambieji ūkininkai, o jų argumentas - dėl plotelio želdinių jų technika turi sukiotis ir deginti kurą, negali, kaip sovietiniais laikais, tiesiai arti vagų”, - aiškino K.Navickas.

Padidinus mišku laikomų želdinių plotą, būtų sudarytos teisinės galimybės tokias laukų giraites nušluoti nuo dirbamos žemės paviršiaus.

Įdomiausia, kad tokie maži miškeliai sudaro beveik 23 proc. privačių miško valdų. Valstybinės miškų tarybos duomenimis, šių metų pradžioje buvo registruota net 56 tūkst. privačių miško valdų, kurių plotas mažesnis nei 0,5 ha.

Lobistų įtaką neigia

Tačiau Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas parlamentarų kartą jau atmestose Miškų įstatymo pataisose jokios grėsmės viešajam interesui nemato. Greičiau atvirkščiai - įžvelgia daug pažangos.

“Praskridau virš Lietuvos ir pamačiau, kiek miškų kertama dėl elektros linijų, dujotiekių ir pan., ir niekas dėl to nerėkia”, - dalijasi įspūdžiais J.Šimėnas. Gamtosaugininkai, anot jo, kelia nereikalingą triukšmą dėl kelių privačių miškų savininkų, kurie nori nuosavame miške pasistatyti sodybas.

“Jeigu reikia, tai ir bus. Gerbkime žmogų. Prisiminkite, ką prezidentė savo metiniame pranešime kalbėjo apie žmogų, kuris paverstas tik socialiniu subjektu. Reikia leisti jam pačiam veikti, vaikus auginti gražioje aplinkoje. O juk daugiabučio 16-ame aukšte neužauginsi vaiko, suprantančio gamtą...” - gražbyliavo J.Šimėnas.

Jis tvirtino, kad ne lobistų pastangos, o tik rūpestis paprastais žmonėmis skatina tobulinti Miškų įstatymą.

“Ir dabar įstatyme parašyta, kad miške galima auginti bites, ganyti galvijus ir pan. O pabandykite galvijus ganyti savame miške, jei gyvenate už 50 km. Galvijai gali būti tik ten, kur sodyba. Vadinasi, reikia leisti tą sodybą pasistatyti”, - dėstė J.Šimėnas ir pridūrė, kad niokoti Lietuvos gamtos jam niekada nepakiltų nei ranka, nei mintis.

Rimantas BRAZIULIS, Lietuvos žaliųjų vadovas:

Miškų plotų skaidymas ir statybų miškuose įteisinimas akivaizdžiai susijęs su vandens telkiniais. Žinoma, runkeliai nei prie ežerų ar upių, nei prie miestų jokių miškų neturi - ten jau seniai perkelti nomenklatūros arba nusikalstamų grupuočių “berniukų” miškai. O jų tikslas aiškus - įteisinti statybas. Tai kas, kad yra sąlyga - infrastruktūrą galima įrengti, jei nekenkia gamtai. Runkeliui valdžios atstovas kaip tik taip ir pasakys: negalima. Bet tik ne žemgrobiui ar nomenklatūrininkui!

Kai prie Lakajų ar Žeimenos vietiniams žemę grąžino, aiškino, kad prie vandens yra žalioji zona ir ten jiems žemės nematavo. O paskui atėjo nomenklatūrininkai su popieriais ir savo žemes iš visų rajonų, visų užkampių į tą žaliąją zoną atsikėlė. O dabar žemgrobiai nori dar vieną bizniuką padaryti. Už 200 km nuo Vilniaus gal ir niekas nieko nestatys, o, pavyzdžiui, Trakų rajone prie kiekvieno ežerėlio jau schemos subraižytos, tik ir laukiama komandos statyti.