Pirmieji parskridę paukščiai - kol kas tik pavasario pranašai

Klimatologė Audronė Galvonaitė teigia, kad pavasaris šiemet niekur nevėluoja, laikosi gamtos grafiko. Ji primena, kad 2006-ųjų pavasaris ėjo labai nenoriai, ilgai šalo. 1996-ųjų žiema apskritai buvusi ilga - prasidėjusi lapkritį, ji tęsėsi iki balandžio, o sniegas laikėsi dar ir antroje mėnesio pusėje.

Šiųmetė žiema, prasidėjusi „su kalendoriaus lapeliu“, anot klimatologės, neturėtų būti ilga, tik šiaurės rytiniuose rajonuose sniegas tirps ir po šv.Velykų.

Kiek atšilus kitos savaitės antroje pusėje, vidutinė kovo mėnesio temperatūra turėtų būti žemesnė negu norma - apie 1,5 laipsnio šalčio.

Šilto vasario A.Galvonaitė patarė nesureikšminti: „Vieno ar kito mėnesio šaltukas ar šiluma - tai orai, o jų dinamika priklauso nuo cirkuliacinių procesų, kurie yra gerokai išklibinti klimato kaitos“.

Tokiems šalčiams, nuo kurių poškėdavo tvoros, Sibiro anticiklonai jau nebepajėgia sukaupti jėgų, nes jų nebemaitina tirpstantys Arkties ledynai. Anticiklonus nustumia Atlanto ciklonai, iš Skandinavijos atnešdami kitokio pobūdžio šaltį - su sniegu ir pustymais.

Būtent tokios klimato kaitos rezultatas - šiuo metu Vakarų Europą užgriuvusios pūgos ir sniegas.

„Pavasaris ateis iš pietvakarinių rajonų, žingsniuodamas maždaug 15 kilometrų greičiu per parą. Kovo pabaigoje pavasaris įžengs pas mus. O per kiek laiko jis peržygiuos Lietuvą, priklausys nuo daugelio dalykų - ar jį kas nors stumtels, ar sustabdys“, - pranašauja A.Galvonaitė.

O ką sako paukščiai? Savo stebėjimais pasidalijęs gamtininkas Selemonas Paltanavičius sakė, kad šiuo metu yra parskridusios trys keturios paukščių rūšys. Pamaryje, Kuršių nerijoje, sniego nėra, todėl ten jau sugrįžę ir vieversiai, ir pempės, pilkosios žąsys, yra parskridę karveliai uldukai, perintys drevėse. Tačiau jis patarė prisiminti seną posakį, kad viena kregždė dar ne pavasaris.

„Visi sako, kaip blogai, kad dabar pasnigo. O aš manau, jog visai gerai, kad dabar pasnigo ir šalta. Tegul pabūna taip, o paskui tegul būna gražus pavasaris, - S.Paltanavičius teigia, kad paukščių sugrįžimas nerodo, kur link gali krypti pavasario maršrutai. - Negalima sakyti, kad paukščiai kažką labai išpranašauja. Pagal jų elgseną galima numatyti vienos dviejų dienų gamtos reiškinius, bet ir tam reikia intensyvaus domėjimosi ir stebėsenos“.

Šaltukas grįžusiems, sakė paukščių stebėtojas, nebaisus. Varnėnai gali lesti sėklas, esą šiek tiek sudėtingiau pempei, nes ji yra gyvalesis. Bet, ramina S.Paltanavičius, jam neteko girdėti, kad iš bado kur nors būtų kritusios pempės.

Pašnekovas teigia nepastebėjęs, kad parskridę paukščiai dėl šalčių pasitrauktų kur nors į pietus.

„Kad paukščiai pakiltų ir skristų atgal, to nebūna. Jie nežino, kad taip galima daryti. Tiesiog pavasarį jie skrenda viena kryptimi. Mes neturėtume gailėtis, kad paukščiai atskrido anksti. Jie yra tam pasiruošę. Dabar yra patys pirmieji pavasario pranašai“, - aiškino gamtininkas.

Parengta pagal dienraštį "Respublika"