Pilietiškiausieji: "Europiados" viliotoja

Praėjusią savaitę "Vakarų eksprese" skelbėme, kad, pasitikdami Vasario 16-ąją, vėl kalbėsime apie pilietiškumą. Žinia, šį kartą savivaldybės iniciatyva rengiama akcija "Aš - pilietis" norima prisiminti tuos žmones, kurie didžiausiuose praėjusių metų miesto renginiuose - "Europiadoje" ir regatoje "The Tall Ships' Races" - atliko didžiulį darbą, bet lyg ir liko "už kadro".

Tai - savanoriai, jūrinių ir kranto organizacijų darbuotojai, kurie padarė kur kas daugiau nei iš jų buvo laukta ir tikėtasi, kultūros ir švietimo įstaigų atstovai, neskaičiavę nei laiko, nei tausoję jėgų, ir kt.

Šįkart - pasakojimas apie Gražiną Aleksandravičiūtę-Basford, kurios pavardė Klaipėdoje gal ir nėra daug kam girdėta, tačiau būtent ji priviliojo "Europiadą" į Klaipėdą.

"Kad "Europiada" atkeliavo į Lietuvą, tai tikrai ne mano nuopelnas - ačiū visiems Lietuvos ansamblių žmonėms, kurie nuo 1996 metų (po šešis septynis ansamblius kasmet) vyko į "Europiados" šventes, atstovavo Lietuvai ir vis skelbė, kad "Europiada" turi atkeliauti į Lietuvą, į Klaipėdą", - iš karto ribą nubrėžė Gražina

Viskas prasidėjo nuo to, kad G. Aleksandravičiūtė, 30 metų dirbusi LTV, turėjo parengti laidą iš Klaipėdos folkloro festivalio "Parbėg laivelis".

"Tuo laikotarpiu bendravau su nuostabiais klaipėdiečiais - Irena Nakiene, Rūta Vildžiūniene, Vladu Usovu, Vida Morkūniene, Nijole Sliužinskiene ir kitais. Tai nuostabūs žmonės, savo darbo fanatikai. Jie "maudėsi" labai švariam vandeny - savo krašto tradicijose: dainoje, šokyje, muzikoje, papročiuose. Tai buvo tiek įspūdingos ir nuostabios asmenybės, kad jos man, jaunai, atrodė kaip stebuklas. Ir Klaipėdos kraštas Lietuvoje atrodė pats įspūdingiausias ir žaviausias. Be kita ko, imponavo ir tuometinis Klaipėdos meras Eugenijus Gentvilas. Atrodė, kad jam svarbūs miesto rūpesčiai, svarbus kiekvienas klaipėdietis", - pasakojo G. Aleksandravičiūtė.

Į vieną iš IEC (Tarptautinis Europiados Komitetas) konferencijų Antverpene ji nuvežė festivalio "Parbėg laivelis" įrašą, prašydama visų komiteto narių pažiūrėti laidą. Visiems patiko.

Kitas Gražinos žingsnis buvo susitikti su tuometiniu Klaipėdos meru E. Gentvilu ir gauti jo palaiminimą priimti "Europiadą" Klaipėdoje. Pritarė. "Tuomet ėmiausi veiklos, kad Klaipėda, kaip būsimasis šventės miestas, būtų pristatyta "Europiados" metu vykusiame forume. Ir nuolat agitavau "Europiados" prezidentą Bruną Pitersą surasti laiko ir atvykti į Lietuvą susitikti su klaipėdiečiais",- prisiminė G. Aleksandravičiūtė-Basford. Ir tai jai pavyko.

Per tą laiką pasikeitė Klaipėdos meras - G. Aleksandravičiūtė atvyko susitikti ir su Rimantu Taraškevičiumi. Kaip ir su E. Gentvilu, netruko sutarti ir su juo. "Ypač talkino tuometinė vicemerė Audra Daujotienė. Tai labai nuostabus žmogus. Tikras. Iškart pagaunantis esmę", - tokią nuomonę apie A. Daujotienę susidarė Gražina.

Kai ji pagaliau atsivežė "Europiados" prezidentą į Klaipėdą, čia ant Jono kalnelio vyko Joninių šventė. Nors lietus pylė kaip iš kibiro, šventė vyko. "B. Pitersas buvo nustebintas, matydamas tiek daug gražių jaunų ir vyresnių žmonių, šokančių po lietumi. Ten sutikome Klaipėdos etnokultūros centro žmones Nijolę Sliužinskienę, Valeriją Jankūnaitę kitus. Joninių šventė buvo nuostabi", - mena G. Aleksandravičiūtė. Kitą dieną Klaipėdos savivaldybėje įvyko pirmasis oficialus Klaipėdos merijos ir "Europiados" prezidento susitikimas. Tuomet ir buvo sukirsta rankomis dėl bendradarbiavimo. Beje, buvo galima šiai šventei rinktis 2008 metus. "Bet man atrodė, kad geriau bus 2009-ieji, Lietuvos tūkstantmečio minėjimo metai. Taip ir buvo sutarta", - sakė G. Aleksandravičiūtė.

Pasiteiravus, kodėl "Europiadą" "tempė" būtent į Klaipėdą, Gražina sakė, kad jai ta idėja kirbėjo nuo 1994 metų, kai pirmą kartą dalyvavo "Europiadoje". "Nesu klaipėdietė, gyvenu Vilniuje, bet teko daug filmuoti Klaipėdos krašte. Sutikau labai gražių žmonių", - sakė IEC narė G. Aleksandravičiūtė-Basford.

"Na, ir kas čia tokio? Atvedė, tai atvedė", - drėbtels koks nors interneto komentatorius, ir dar pridės: "Už tai juk pinigus gauna..." O dalykas tas, kad G. Aleksandravičiūtė į visas konferencijas Antverpene ar kitus Europos miestus važiuoja už savas lėšas. Tiesa, turi gerą rėmėją - savo vyrą anglą Keną Basfordą, kuris jau 15 metų gyvena Lietuvoje ir šiandien yra nė kiek ne mažesnis "Europiados" aistruolis nei jo žmona.

Na, ir pasakyk dabar, kad vienas lauke ne karys... Tik G. Aleksandravičiūtė-Basford to visai nenori pripažinti. Nes ji vertina komandinį darbą, kuriame kiekvienas sraigtelis turi savo funkciją. Todėl ji labai šiltai atsiliepė ir apie "Europiados" organizatorius Klaipėdoje - Astą Dirgėlienę, Remigijų Mockų. O dar entuziastingiau - apie visus "Europiados" dalyvius iš 27 Europos šalių. Jie iš Klaipėdos išvyko norėdami čia sugrįžti vėl. O tai esąs pats didžiausias ne tik jos pastangų, bet ir viso komandinio darbo įvertinimas.

"Tai buvo šventė visiems žmonėms ir visi buvo šventės dalyviai", - akcentavo Gražina.

Informacija

Iki šiol buvusius rašinius iš ciklo "Aš - pilietis" galite rasti sausio 26, 28, vasario 4 dienų "Vakarų ekspreso" numeriuose.

Gražina JUODYTĖ