Petras Gražulis nusivylęs teisine sistema

- Kodėl teisėjams reikia privalomos atestacijos? - „Respublika“ teiravosi Petro Gražulio.

- Verslą kontroliuoja šimtai įvairiausių institucijų, o teisėjų niekas nekontroliuoja. Per visus Nepriklausomos Lietuvos metus dar nė vienas teisėjas nėra nubaustas ar atleistas todėl, kad priėmė neteisingą, korupcinį sprendimą. Teisėją atleidžia, jei jis dešrą su kažkuo ne tuo suvalgė ar girtas prie vairo važiavo. Bet ne dėl to, kad priėmė neteisingą teismo sprendimą. Už tai nebuvo nubaustas dar nė vienas teisėjas. Aš manau, kad teismus reikia kontroliuoti.

Jei iš dešimties teisėjo sprendimų bent tris aukštesnės instancijos teismas grąžina atgal, teisėjas galėtų būti privalomai atestuojamas. Gal jis kvalifikacijos neturi ar jo sprendimai korupcinio pobūdžio. Aš manyčiau, kad jei tai būtų daroma (atestuojama - red. past.), teisėjus tai tikrai drausmintų.

- Valdžios planuose yra tarėjų institutas. Gal to visiškai pakaktų teismų skaidrumui didinti?

- Aš kaip tik esu pateikęs keturis siūlymus, susijusius su teismų sistemos tobulinimu. Vienas siūlymas yra dėl visuomenės tarėjų, t.y. kad teisme atsirastų prisiekusiųjų institutas. Kitas siūlymas yra dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijų, sprendžiančių kasacinių skundų priėmimo klausimus. Anksčiau nebuvo tų atrankos kolegijų. O dabar jos ką nori, tą atsirenka. Nori, neatsirenka, bet visų bylų nenagrinėja. Daug žmonių ateina ir skundžiasi, kad be pagrindo atmeta jų skundus. Vieniems tokiu pat atveju išnagrinėja, kitiems ne. Tenka kalbėti su advokatais ir jie taip pat kartais nesupranta, kodėl teismas taip pasielgė. Anksčiau nebuvo tos atrankos kolegijos, buvo nagrinėjami visi kasaciniai skundai.

- Neseniai pateikėte siūlymą, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai galėtų būti skundžiami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui? Kodėl tai siūlote?

- Aš manau, kad turi būti bendra teismų politika. Dabar kažkodėl vienintelis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarytas atskiras. Jo sprendimų nebegalima skųsti. Tai neteisinga.

- Ar tai neapsunkintų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo darbo, jei jam tektų nagrinėti ir administracinėse bylose priimtus sprendimus? Ar užtektų pajėgumų?

- Manau, kad šiandien pakaktų tų pajėgumų. Juk Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai ir taip randa laiko dėstyti aukštosiose mokyklose. Gal tada jie mažiau užsiimtų dėstymu, o daugiau dirbtų tiesioginį darbą. O jei prireiktų, būtų galima papildomai priimti šiek tiek teisėjų. Manau, teisingumo labui tai nebūtų labai didelės išlaidos.

- Kodėl pastaruoju metu teikiate tiek siūlymų, susijusių su teismų sistema? Esate nusivylęs teisingumu Lietuvoje?

- Kartais norisi pasakyti, kad jei nebūtų teismų, Lietuvoje teisingumo būtų daugiau. Kartais, kai pas mane ateina žmonės, paskaitai bylą, nors ir nesi teisininkas, bet sprendimas netelpa galvoje. Jis nesuvokiamas ir atrodo visiškai neteisingas. Tu negali kritikuoti teismų sprendimų. Teisėjai jau pastatė save į kažkokią kastą, kad tik aukštesnės instancijos teismui gali skųstis. Pas mane ateina žmonės, kurie liko apgauti, dėl teismų sprendimo prarado didžiulius turtus. Matai, kad tai tikrai neteisinga, bet...

Prezidentė kalba, kad teismais pasitiki daugiau žmonių, teismų sistema skaidresnė. Tačiau Seime esu penktą kadenciją ir kiek tenka bendrauti su žmonėmis, neatrodo, kad jiems to teisingumo yra daugiau. Kitose šalyse parlamentai net gali reikšti nepasitikėjimą teisėjams, gali skųsti, sudaryti komisiją, o pas mus nieko.

- O kaip dėl prokuratūros, kuri vis numarina bylas?

- Labai daug rezonansinių bylų yra numarintos. Jei žmogus pavagia šimtą litų ar vištą, jį greitai nuteisia. O Valdovų rūmų byla numarinta. „Vilniaus - Europos kultūros sostinės“ byla, Operos ir baleto teatro rekonstrukcijos byla numarintos. Visos svarbiausios bylos miršta. Prokurorai nesiskaito. Kai juos pasikviečia Seimas, jie nieko nenori aiškinti ir kalbėti. Jei ko klausi, tai jau operatyvinė informacija ir Seimui jos žinoti negalima. Štai JAV prezidento niekas negali pasiklausyti, bet jo pokalbiai įrašinėjami. Tik Parlamentui yra suteikta galia pasiklausyti, jei atliekamas parlamentinis tyrimas. O čia... Kai buvo sprendžiama dėl Venckienės (Seimo narės Neringos Venckienės teisinės neliečiamybės panaikinimo - red. past.), niekas nedavė pažymos, neatskleidė detalių. Atlekia į Seimą prokurorai, skundžiasi, kad įspyrė, kad įkando... Ar reikia generaliniam prokurorui eiti į Seimą dėl tokių dalykų, kiek plaukų išrovė ir kiek kartų įspyrė?

Parengta pagal dienraštį "Respublika"