Pernai kas penktas lietuvis gyveno žemiau skurdo rizikos ribos

Palyginus su 2009-aisiais, šis rodiklis, apskaičiuojamas remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis, sumažėjo 0,4 proc. punkto.

Pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 16,2 proc., kaime – 28,4 proc.gyventojų. Palyginti su 2009 m., skurdo rizikos lygis mieste padidėjo 1,5 proc. punkto, kaime – sumažėjo 4,3 proc. punkto.

Skurdo rizikos riba pernai buvo 701 litas per mėnesį vienam asmeniui ir 1472 litai šeimai.

Skurdo rizikoje dažniausiai atsiduria vaikai iki 18 metų. Jų skurdo rizikos lygis pernai buvo 23,3 proc. Dėl išaugusio nedarbo ir sumažėjusio darbo užmokesčio 18–64 metų amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 3,3 proc. punkto ir 2010-aisiais siekė 21,8 proc.

Labai sumažėjo 65 metų ar vyresnio amžiaus asmenų skurdo rizikos lygis – pernai jis sudarė 10,2 proc. (2009 metais – 25,2 proc.). Padidėjus senatvės pensijoms (pensijos buvo didinamos 2008 metų rugpjūtį) ir sumažėjus skurdo rizikos ribai, vidutinė senatvės pensija 2009 m. gerokai viršijo skurdo rizikos ribą. Tad pensininkai, gaunantys bent vidutinę ar netgi mažesnę už vidutinę senatvės pensiją, atsidūrė aukščiau skurdo rizikos ribos.

Atsidurti skurde dažniausiai rizikuoja asmenys, gyvenantys šeimose, kurias sudaro vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 44,4 proc.), taip pat vieni gyvenantys asmenys (27,6 proc.) ir du suaugusieji su trimis ar daugiau vaikų (23,4 proc.).

Žemiau skurdo rizikos ribos buvo 12,3 proc. dirbančiųjų, 55,8 proc. bedarbių ir 13,3 proc. pensininkų.

Anot statistikų, iš pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis padidėtų iki 31,8 proc.

Skurdo rizikos gylis pernai buvo 32,6 proc. Tai reiškia, kad žemiau skurdo rizikos ribos esančių asmenų disponuojamosios pajamos buvo vidutiniškai 32,6 proc. mažesnės už skurdo rizikos ribą. Palyginti su 2009 metais, skurdo rizikos gylis padidėjo 9,5 proc. punkto.