Per Neringą - su jos meru

Fotoreportažas

Neringos meras Stasys Mikelis šiose pareigose dirba jau ketvirtąją kadenciją. Kai "Vakarų ekspresas" kreipėsi į merą prašydamas papasakoti, kas per tą laiką Neringoje pastatyta, padaryta ar perdaryta, Stasys Mikelis pasiūlė susitikti ne kabinete, o tiesiog pervažiuoti per Neringos miestą ir visa tai pamatyti, o ne išgirsti iš pasakojimų.

Pirmasis stabtelėjimas - ties Neringos herbu

Kažkodėl manau, kad daugelis, paklausti, ką simbolizuoja Neringos miesto herbas, sutriktų. Atvirai kalbant, kiek sutrikau taip pat, kai su meru stabtelėjome ties posto, įvažiuojant į Neringą, herbu ir jis manęs to paklausė. Nespėjus prisipažinti, kad esu neišprususi, sužinojau, jog jame penki kvadratėliai, skirti Alksnynei, Juodkrantei, Pervalkai, Preilai ir Nidai, o vienas - tuščias - smėlio užpustytiems mirusiems kaimams. Herbo apačioje - mėlyno jūros plotelio simbolis. Žodžiu, Neringos herbas - šio per 50 km išsidėsčiusio miesto gyvenviečių simboliai.

Mero svajonė - tiltas

Netrukus už posto, ties Alksnyne, yra siauriausia Kuršių marių vieta. Čia Klaipėdos ir Neringos krantus teskiria 900 m vandens. Neringos meras Stasys Mikelis yra įsitikinęs: jeigu per marias bus nutiestas tiltas, jis būsiąs šioje vietoje. Meras prisipažino, kad jau svajojąs ir apie pramogų kompleksą šioje vietoje. Mat čia, požemiuose, yra puikiai išsilaikęs vokiečių karo metais išraustas tunelis, kuriame esą ir siaurojo geležinkelio bėgiai. Dar keletas objektų pramogoms, ir čia būtų puikus žmonių traukos centras. Jau paskaičiuota ir kiek čia būtų sukurta tiek Neringai, tiek Klaipėdai svarbių darbo vietų - 1500.

Apie tiltą per marias bangomis tai diskutuojama, tai vėl užtylama. Neringos meras Stasys Mikelis yra įsitikinęs, kad tiltas reikalingas, kaip oras. Juk Neringoje nieko sava, išskyrus druskingus smėlį ir vandenis, nėra. Viską, pradedant žeme ir baigiant duona, reikia įsivežti. Ir toji priklausomybė nuo klimato sąlygų jau yra įsipykusi galutinai. Tiltas - išsigelbėjimas nuo tokios priklausomybės. Meras patikino, kad svajonei įgyvendinti reikią visai nedaug - investicijų. Ir jau esą žmonių tais projektais suinteresuotų. Atliekami ir konkretūs paskaičiavimai. Tačiau vis dėlto, tilto statyba tik tolesnėje laiko perspektyvoje.

Privatizacijos įstatymo klaidos

Neringos meras nevengė parodyti ir apleistų gyvenviečių kampelių. Įvažiuojant į Juodkrantę, ponas Mikelis mostelėjo ranka į aptvertą, tačiau labai apleistą plynę, kurioje turėjo būti pastatyta benzino kolonėlė. Tačiau iki šiol nei tos benzino kolonėlės, nei automobilių stovėjimo aikštelės nėra. Neringos miesto valdžia į tą, kaip ir į dar panašius tris plotus, neturi jokių teisių, nes jie privatizuoti ir perleidinėjami iš rankų į rankas. Kaip patikino meras, jis netgi nežinąs, kam dabar priklauso daugelis privatizuotų poilsio namų. Pirkimo-pardavimo sutartys sudaromos pas notarus. Naujieji ar senieji pastatų ar plotų savininkai visai neskuba apie pirkimus ir pardavimus pranešti merijai. O tuo labiau pasidalinti planais, ką ir kaip ketina daryti. Taip akis bado buvusios susivienijimo "Jūra" pionierių stovyklos medinių namelių liekanos ar ir kitų privatizuotų poilsio namų negyvos langų akys. Meras mano, kad privatizacijos įstatyme turėjo būti sąlygos, kad, privatizuojant objektus, būtų ir įsipareigojimų terminai - per kiek laiko kas turėtų būti padaryta. O dabar tie laužai gali stovėti šimtmečius kaip "privatizacijos eros" paminklai ir Neringos valdžia ties jais gali tik dūsauti ir skėsčioti rankomis. Stasys Mikelis patikino: jam visai nesvarbu esą, kas - neringiškis, kauniškis, klaipėdiškis ar dar kas nors - objekto šeimininkas. Svarbu, kad tvarkytųsi.

Pasididžiavimo objektai

Prašalaičiui, apsilankius Neringos gyvenvietėse, gali visiškai nieko nereikšti dviračių takas nuo Juodkrantės iki Nidos ir atvirkščiai. O merui atrodo nuostabu, kad važiuojantys dviračiais gali gėrėtis ir mariomis, ir jūra, ir mišku. Todėl visai nenuostabu, kad Neringoje vis daugiau tenka regėti ir lietuvių, ir užsieniečių grupių, minančių dviračių pedalus.

Niekas nenuneigs, kaip pagražėjo Nida ir Juodkrantė, kai čia buvo įrengtos ir išgrįstos krantinės. Dabar savo eilės laukia krantinės Pervalkoje ir Preiloje.

Paprastai poilsiautojai neužklysta į Nidos ar Juodkrantės gyvenamuosius kvartalus. O čia taip pat sutvarkyti šaligatviai, gatvės. Meras pažymėjo, kad nuo 1995 m., kai jis tapo Neringos miesto meru, pakeisti visų gyvenviečių šviestuvai. Stasys Mikelis pabrėžė, kad kartais sulaukiąs kritikos - esą galėtų taupyti elektros energiją. Juk visai nebūtina, kad tviekstų visi šviestuvai. Bet meras įtikina ir kitus, kad apšvietimas taip pat esanti miesto vizitinė kortelė.

Stasys Mikelis aiškino ir rodė, kaip Neringoje yra išspręsta visai Lietuvai tokia būdinga tualetų problema. Yra įsigyta keliolika kilnojamųjų tualetų ir penki stacionarūs, vienas pagal poreikius, kai rengiamos šventės - ant ratų. Atrodo, apie tualetus kalbėti su meru taip proziška. Bet tai taip pat yra miesto ūkis, kurio ignoruoti negali.

Ne be pasididžiavimo meras rodė rekonstruotus gyvenamuosius namus, kultūros ir švietimo įstaigas Juodkrantėje, Nidoje. Ir visa tai - per nepilnus 10 metų, kai miesto ūkio vadžios - Stasio Mikelio rankose.

Bažnyčiai vieta parinkta ne atsitiktinai

Naujai pastatytoje Nidos katalikų bažnyčioje dabar yra ir bendruomenės namai, ir šarvojimo salė, ir paveikslų galerija. Kai buvo ieškoma vietos pradėti jai statyti, daugelio žvilgsniai krypo į Urbo kalną. Pasak Stasio Mikelio, jis sukvietė visus, norinčius bažnyčią įkurdinti ant Urbo kalno, ir pasiūlė į Urbo kalną eiti pėsčius. Į bažnyčias žmonės juk vaikšto pėsti. Po to, kai delegacija šnopuodama pakilo į Urbo kalną, Stasys Mikelis pareiškė, kad jis yra nužiūrėjęs kitą Nidos vietą. Ir dėl jos statybos dabartinėje vietoje ar ant Urbo kalno ginčų jau nebekilo.

Pastatyta ir pašventinta Nidos katalikų bažnyčia yra vienintelė Lietuvoje, kurios bendruomenę atidarymo proga yra pasveikinęs pats Romos popiežius. Nors neringiškiai žinojo, kad popiežius į jos atidarymą tikrai neatvažiuos, bet pakvietė. Užtad ir sulaukė sveikinimo jos atidarymo proga.

Visi įmanomi pripažinimai - ne riba

Neringos miestui yra suteiktas landšaftinio draustinio, nacionalinio parko statusas. Vienintelėje Neringoje plevėsuoja Mėlynoji vėliava. Neringa įrašyta į UNESCO paveldo sąrašus. Visa Tai yra nacionalinio ir tarptautinio pripažinimo ženklai. Beje, Stasiui Mikeliui buvo įteiktas Vytauto Didžiojo ordinas. Bet jis to ordino savo nuosavybei nepriskiria. Pasak mero, tai visų Neringos žmonių sutelkto darbo įvertinimas.

Stasys Mikelis sakė, kad ir Neringos gyventojai, ir Lietuvos valdžia dažnai teiraujasi - o kas toliau bus statoma, daroma? Jis prisipažino bevelijąs patylėti, vadovaujantis principu - mažiau kalbų, daugiau darbų.

Gražina JUODYTĖ