Per metus valdžia neįtikino visuomenės, kad gyvenimas gerėja

Pastaraisiais metais į valdžią atėjus Valstiečių ir žaliųjų sąjungai kalbos apie būtinybę mažinti socialinę atskirtį, skurdą, stabdyti emigraciją, kelti dešimtmetį nedidintas algas valstybės tarnautojams, mokslininkams, medikams tapo kone kasdienybe. Tačiau reiškiamas rūpestis labiausiai nuskriaustais ir neįvertintais, panašu, neturėjo jokios teigiamos įtakos. Lietuviai nesidžiaugia gyvenimu šalyje ir nusivylusių skaičius per pastaruosius metus padidėjo12 procentų, net septyni iš dešimties šalies gyventojų mano, kad reikalai šalyje blogėja.

Tarp labiausiai nusivylusių - vyresnio amžiaus žmonės, bedarbiai ir save ideologinei kairei priskirią gyventojai. Į gyvenimą šalyje kur kas pozityviau žiūri jaunimas, ideologinei dešinei priklausą bei didesnes nei vidutines pajamas gauną piliečiai.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkričio 20-gruodžio 4 dienomis vykusi apklausa rodo, kad 68 proc. apklaustųjų nurodė, kad reikalai šalyje blogėja. Tuo tarpu tik 32 proc. apklaustųjų tvirtino maną, kad pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę.

Nors per pastarąjį mėnesį santykis tarp gerai ir blogai padėtį vertinančių šalyje nesikeitė, lyginant gyventojų atsakymus su praėjusių metų gruodžiu, manančių, kad reikalai šalyje blogėja, padaugėjo net 12 procentinių punktų.

Kad šalyje reikalai krypsta į gerąją pusę, kiek dažniau nurodė jaunimas iki 30 metų (50 proc.) bei didmiesčių gyventojai (38 proc.). Gyvenimu šalyje taip pat labiau patenkinti žmonės su aukštuoju išsilavinimu (38 proc.) bei didesnes nei 900 eurų pajamas gaunantys darbuotojai (39 proc.).

Analogiškai dažniau už kitus dabartine padėtimi šalyje yra nepatenkinti vyresni nei 50 metų žmonės (78 proc. mano, kad reikalai iš esmės krypsta į blogąją pusę) bei žmonės, gyvenantys kaimo vietovėse (76 proc.).

Gyventojai tik su viduriniu išsilavinimu (73 proc.), piliečiai, kurių mėnesinės pajamos nesiekia 550 eurų (78 proc.) ar bedarbiai (82 proc.) taip pat nemano, kad reikalai valstybėje juda tinkama linkme.

Tai ar piliečių pažiūros yra kairiosios, ar dešiniosios taip pat koreliuoja su tuo, kaip yra vertinama esama situacija Lietuvoje. Kairiųjų pažiūrų žmonės yra kur kas labiau nusivylę gyvenimu šalyje, nei, pavyzdžiui, dešinieji. Net aštuoni iš dešimties kairei save priskiriančių piliečių mano, kad reikalai Lietuvoje krypsta į blogąją pusę. Tuo tarpu 45 proc. su dešine besitapatinančių žmonių, mano priešingai.

Taigi 82 proc. Lietuvos socialdemokratų partijos rinkėjų mano, kad šalyje gyvenimas blogėja ir tik 18 proc., kad gerėja. Lenkų rinkimų akcijos (88 proc.) bei Tvarkos ir teisingumo (78 proc.) partijų elektoratas taip pat tarp pesimistiškiausių visuomenės grupių.

Tuo tarpu liberalų bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijų rinkėjai yra kur kas pozityvesni. Po 52 proc. abiejų partijų rėmėjų nurodė, kad reikalai gerėja.