Per dvejus metus Lietuvoje – nė vieno pasiutligės atvejo

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vykdomos pasiutligės stebėsenos programos duomenimis, 2016-2017 metais Lietuvoje neužregistruotas nė vienas pasiutligės atvejis. Pagal minėtą programą, kasmet yra ištiriama apie 600 gyvūnų (šunų, kačių, lapių ir usūrinių šunų) mėginių. Naminiams gyvūnams pasiutligė neužfiksuota nuo 2013 m., o laukiniams gyvūnams (lapei ir usūriniam šuniui) liga buvo nustatyta 2015 m. Ignalinos rajone, pasienyje su Baltarusija.

Nuo pasiutligės mirusių žmonių atvejų mūsų šalyje neregistruota nuo 2007 m., kuomet 42 metų vyrui keliaujant po Indiją, įkando šuo. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, nuo 2004 besikreipiančių asmenų, nukentėjusių nuo laukinių ar naminių gyvūnų, kuriems būtina pasiutligės imunoprofilaktika, kasmet mažėja. Besikreipiančiųjų ženkliai ėmė mažėti šalyje pradėjus vykdyti laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės.

VMVT nuo 2006 metų vykdo laukinių gyvūnų vakcinaciją, kasmet pavasarį ir rudenį iš lėktuvų mėtomi jaukai su vakcina. Anksčiau vakcina buvo mėtoma visoje šalies teritorijoje, tačiau pastaraisiais metais ši akcija vykdoma tik pasienio ruožuose su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija. Nuo 2018 metų laukinių gyvūnų vakcinacija bus vykdoma tik 50 km buferinėje pasienio su Baltarusija, Latvija ir Lenkija zonoje, mat kaimyninėje Kaliningrado srityje pastaruosius trejus metus taip pat nebuvo užregistruotas nė vienas pasiutligės atvejis.

Nepaisant to, kad pasiutligės atvejai nepasireiškia, VMVT primena, kad reikėtų vengti kontaktų su nepažįstamais, benamiais ar laukiniais gyvūnais, o nukentėjus nuo naminio ar laukinio gyvūno – nedelsiant kreiptis medicininės pagalbos. Reikėtų atminti, kad pasiekus klinikinės simptomatikos stadiją, pasiutligė visuomet yra mirtina liga dėl progresuojančios encefalopatijos. Pasaulyje dažniausiai susiduriama su šia liga užsikrėtusiais laukiniais ar naminiais šunimis, tačiau ja užsikrėsti ir platinti gali visi šiltakraujai gyvūnai (pvz. katės, šeškai, žiurkės, lapės, šikšnosparniai, beždžionės ir kt.).

Vienintelis efektyvus būdas kovoti su šia pavojinga liga – vakcinuoti naminius ir laukinius gyvūnus. Visi augintinių (šunų ir kačių bei šeškų) šeimininkai savo gyvūnus privalo paskiepyti nuo pasiutligės ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių, arba, jei naudojama ilgo veikimo vakcina – pagal jos gamintojo instrukcijas. Paslaugą suteikęs veterinarijos gydytojas vakcinavimo datą ir galiojimo laiką turi įrašyti į skiepų pažymėjimus arba gyvūnų augintinių pasus.

Pasaulinė gyvūnų organizacija (OIE) pagal pasiutligės riziką visas savo organizacijos nares yra suskirsčiusi į nekeliančias pavojaus, mažos ir didelės rizikos valstybes. Šalimis, kuriose visiškai išnaikinta pasiutligė, laikomos Austrija, Belgija, Kipras, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Portugalija, Olandija, Švedija, Šveicarija, Jungtinė Karalystė, Japonija, Australija, daugelis salų ir salynų (Bermudai, Kanarai, Maldyvai, Malta ir kt.). Iš Pabaltijo ir kaimyninių valstybių tik Estija priskiriama prie nekeliančių pavojaus šalių. Didžioji dalis Azijos žemyno (Indija, Tailandas, Irakas, Iranas ir kt.) ir beveik visos Afrikos valstybės laikomos didelės rizikos šalims.