Pensininkams ne milijonų reikia

- Politikai nusprendė 2016-uosius pavadinti Orios senatvės metais. Ar tokie pasiūlymai sukuria šventinę nuotaiką širdyje? - „Vakaro žinios“ paklausė Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentės Grasildos MAKARAVIČIENĖS.

- Labai džiaugiamės, kad Seimas bent prieš rinkimus susimąstė apie pensininkus. Tarptautinė asamblėja visam pasauliui paskelbė ir įpareigojo visas pasaulio šalis švęsti šią šventę. Mes žinome, kad Lietuvoje gauname mažiausias pensijas, bet džiugu, kad Seimas štai sugalvojo mus pamaloninti gražiais žodžiais. Esame laimingi ir jiems labai dėkojame. Tik galbūt reikėtų ne tik žodžiais, bet ir darbais pensininkus mylėti. Mes tikime, kad kada nors pagaliau ateis tas laikas, kai bus ne tik žodžiai, bet ir darbai.

- Politikai su jumis gal ir nesutiktų, - juk pagaliau imtos kompensuoti pensijos.

- Gerai, kad bent tos pensijos, kurios buvo pavogtos, pajudėjo iš mirties taško. Kažkam gal reikia milijonų, bet pensininkui ir 20 eurų yra labai dideli pinigai. Laukiame, kad ir toliau reikalai taisytųsi. Juk laukti mes mokame. Nors daug kas ir šito nesulaukė...

- Nepykstate, kad laukti reikėjo taip ilgai?

- Pykstame ir labai. Ypač pykstame, kad tie, kurie nusavino pensijas, pamiršo. Nors žadėjo, kad bus grąžintos. Dabar tie žmonės, kurie mus nuskurdino ir Lietuvą praskolino, lenda į žiniasklaidą, televiziją ir bando aiškinti, kaip reikia toliau gyventi. Kaip jiems ne gėda? Taip yra todėl, kad Lietuvoje iki šiol nėra asmeninės atsakomybės. O jei ir toliau jos nebus, nebus gerai nei Lietuvai, nei pensininkams. Pusė Lietuvos jau išvažiavo ir išvažiuos dar.

- Kaip įsivaizduojate sąvoką „ori senatvė“?

- Ori senatvė yra tokia, kokia yra pensininkams kitose šalyse. Visoje Europoje pensininkai gyvena oriai. Kai gaunama pensija neverčia badauti, o leidžia įsigyti reikiamų prekių ir šiek tiek papramogauti. Aš nekalbu apie keliones. Mes negalime nueiti į teatrą, į kiną ar paklausyti koncerto. Mes mėgstame tai, bet negalime sau to leisti. Kad mes turėtume ką sumokėti už paslaugas ir galėtume dar išgalėti pavalgyti. Dabar to nėra, nes pensininkui sumokėjus visus mokesčius lieka vos keliasdešimt eurų.

Ne kartą sakiau, kad pensininkų perkamoms prekėms neturi būti taikomas PVM mokestis. Kitu atveju mes negauname tokios pensijos, kuri mums priklauso. Mes didžiąją jos dalį atiduodame kaip mokesčius, mokėdami už pieną, duoną ir kitas būtiniausias prekes. Taip neturi būti. Pensininkų reikalų taryba ir kiti juokiasi iš manęs, neva užsimaniau nežinia ko. Taip, užsimaniau, kad dvi savaites iki pensijos nereikėtų pensininkams skaičiuoti centų ir suprasti, kad pavalgyti nebus už ką. Kaip iš viso valstybėje taip gali būti? Jei visa tai taptų realybe, tai ir būtų ori senatvė. Kitose Europos šalyse pensininkai taip ir gyvena. Ir mes taip norėtume...

- O pabėgėliais pensininkai dar nenori tapti? Juk jiems bus skiriama po 600 eurų per mėnesį. Kažin ar Lietuvoje yra tokią pensiją gaunantis senolis, išskyrus prezidentą...

- Jau dažnai išgirstu pensininkus klausiant, ką reikia daryti, kad taptų pabėgėliais. Suprantu, kad reikia padėti tiems žmonėms, kurie bėga nuo karo. Bet filmuotoje medžiagoje dažnai matau, kad ten bėga jauni stiprūs vyrai, kurie turėtų ginti savo šalį, o ne ją palikti. O su jais atbėgs dar daugiau ir tarp jų bus tokių, dėl kurių bus baisu išeiti į gatvę. Juk tie pabėgėliai moka milžiniškus pinigus už tai, kad juos pervežtų į kitas šalis. Vaikšto su mobiliaisiais telefonais, važinėja taksi, renkasi, kokį maistą valgys, o kokį ne. Pensininkai neturi galimybės pasirinkti, ką valgyti. Patys pagalvokite, ką galima valgyti už 20 ar 30 eurų per mėnesį.

- Kodėl mes taip norime mylėti svetimus, o ne savus?

- Didelis noras draugauti ir vykdyti nurodymus. Juk beveik ant kelių prašėme, kad mus paimtų į ES. Dabar mes jau priimti ir jaučiamės tikrais europiečiais. Bet reikia pagalvoti, kas sukūrė karus tose valstybėse, iš kurių žmonės bėga. Tikrai ne mes. O dabar dalijame visiems. Reikia pažiūrėti ir į savo gyventojus. Mūsų jaunimas išvažiuoja, jo niekas nelaiko, bet priima svetimus. Dabar visas dėmesys svetimiems. Jei taip, ir mes norime būti pabėgėliais. O dar labiau - Graikijos pensininkais. Ar bet kokios kitos šalies. Juk jau ir Lenkijoje, ir Estijoje, ir Latvijoje geriau.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“