Pensijų fondai išsimoka 20 tūkst. litų algas

Sočios ir orios senatvės pažadais į kaupiamuosius pensijų fondus privilioti žmonės nusivylę: sulaukę pensijos jie negavo žadėtų aukso kalnų, o "Sodros" pensijos dėl kaupimo smarkiai apkarpytos. Sočiai gyvena tik patys fondai. Pradūmę į bevertes akcijas investuotus šimtus milijonų svetimų litų, jų darbuotojai ir mėgaujasi milžiniškais atlyginimais būsimųjų pensininkų sąskaita. Fonduose ne visi darbuotojai tenkinasi mažiausia 5-9 tūkst. litų mėnesio alga. Net 28 veikėjai susižeria ir po 20 tūkstančių, rašo "Respublika".

Politikai pagaliau susizgribo, kad žmonės, patikėję privatiems pensijų fondams valdyti dalį kaupimui "atsegtų" "Sodros" mokesčių, yra apiplėšinėjami. Bet į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą niekas kreiptis neketina. Mat patys politikai kitados ir palaimino aferą, vadinamą pensijų kaupiamąja sistema.

Dabar žadama keisti pensijų fondams plėšikauti leidžiančius įstatymus. Mat ne tik esami ir būsimi pensininkai, bet ir pati valstybė apiplėšinėjama. Jau trečius metus II pakopos pensijų fondai maitinami Stabilizavimo (Rezerviniame) fonde sukauptais pinigais. Šįmet Vyriausybė jau numatė pensijų fondams skirti 303,9 mln. litų. Valstybė pardavinėja savo turtą, kad patenkintų fondų valdytojų apetitus, tačiau mainais iš jų nereikalauja jokio darbo efektyvumo.

Nuo 2004 m., kai buvo įteisinta kaupimo pensijai sistema, privatūs fondai iš "Sodros" ir valstybės iš viso gavo beveik 4,042 mlrd. litų. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (LIPFA) giriasi, kad iki praėjusių metų pabaigos būsimiesiems pensininkams sukauptas turtas jau siekia 4,075 mlrd. litų, o fondų dalyviams ir jų paveldėtojams išmokėta daugiau nei 62 mln. litų.

Bet kuris ketvirtokas suskaičiuos, kad pensijų fondų per 7 metus sukauptas turtas kartu su jau išmokėtais milijonais valstybės ir 'Sodros" įlietą sumą viršija vos 95 mln. litų. Vadinasi, milijonui kaupimo sistemoje esančių dalyvių fondai neuždirbo nė po 100 litų.

LIPFA vadovas Šarūnas Ruzgys teigia, kad taip skaičiuoti nekorektiška, mat 2004-aisiais tų 4 mlrd. litų nebuvo, turtas kaupėsi laipsniškai.

Pabūsime nekorektiški, bet priminsime, kad pernai pensijų fondų valdomo turto (daugiau nei 3,8 mlrd. litų) vertė pakilo 247 mln. litų, nors valstybės pervesta suma viršijo 350 mln. litų. O per 2008-ųjų krizę buvo prarasta daugiau nei 700 mln. litų.

Tačiau Š. Ruzgys ginasi, kad milžiniški pensijų fondų nuostoliai tėra tik laikinas jų vertės sumažėjimas, nes šiai rinkai būdingi pakilimai ir nuosmukiai.

"Kiekvienų metų pajamingumas yra maždaug 4-5 proc., o konservatyvūs fondai apskritai visais metais buvo pelningi, - įtikinėjo asociacijos vadovas. - Taip, akcijų fondai labiau svyruoja, bet jie skirti jaunesniems žmonėms".

Dėl to, kad į bevertes akcijas buvo investuoti bei prarasti ir netrukus pensinio amžiaus sulauksiančių žmonių pinigai, Š. Ruzgys jokios fondų valdytojų kaltės neįžvelgia - esą kalta tik krizė, kritusios akcijų rinkos ir... patys žmonės, kurie rizikingesnius fondus rinkosi iš godumo.

"Žmonės yra godūs iš principo. Nori uždirbti, o rizikos niekas nežiūri, - savo teisumu įsitikinęs Š. Ruzgys. - Todėl vyresniems kaupimo dalyviams visada siūlome rinktis konservatyvius fondus. O jei žmogus pasirinko kitaip, tai yra jo atsakomybė".

Šimtus milijonų litų žmonių pinigų rizikingose rinkose prašvilpę fondų valdytojai patys nenukentėjo nė per nago juodymą. Mat įstatymų leidėjai fondams buvo suteikę teisę rinkti iki 10 proc. dydžio mokestį už kiekvieną pervedamą įmoką ir kartą per metus atsiskaičiuoti sau iki 1 proc. sukaupto pensijų fondo lėšų. Už kiekvieną uždirbtą ir prarastą litą fondų darbuotojų atlygis liko vienodas, ir būsimų pensininkų praradimai jiems krauna pelnus.

Š. Ruzgys įrodinėja, kad iš atskaitymų dengiamos tik vertybinių popierių pirkimo ir pardavimo, audito, klientų pritraukimo, informavimo ir pan. sąnaudos. Kiek būsimųjų pensininkų lėšų skiriama fondų darbuotojų atlyginimams, kurie neseniai pašiurpino net šalies vadovę Dalią Grybauskaitę, LIPFA vadovas nesako.

"Tikrai nepasakysiu. Juk bet kuri valdymo įmonė dirba ne tik II pakopos sektoriuje, o turi ir aibę kitų produktų. Yra šimtai valdybininkų, kurie aptarnauja ir bankines operacijas, ir banko klientus bei kartu dirba ir banko pensijų versle", - išsisukinėjo Š.Ruzgys.

Jis nustebo, iš kur "Respublikai" žinoma, jog mažiausia fondų darbuotojo alga Lietuvos vidutinį mėnesinį atlyginimą lenkia 4-5 kartus.

"Mes tokios informacijos niekada nei esame kam davę, nei kažkas prašė. Neįsivaizduoju, kokie ten skaičiai, kuo jie paremti ir iš kur juos gavote. Tai yra konfidenciali informacija, konkurencijos įstatymai net ir draustų mums viešai atskleisti darbuotojų algas", - įrodinėjo Š. Ruzgys, o išgirdęs, kad informacija apie atlyginimus pensijų fondus valdančiose bendrovėse buvo viešai pateikta Seimo posėdyje, nukirto, kad ne politikų reikalas tvarkyti privataus verslo darbuotojų algas.

Seimas pavasario sesijoje pradės svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtus teisės aktų pakeitimus, kuriais konservatyvaus investavimo pensijų fonduose siūloma nustatyti, kad maksimalūs atskaitymai nuo turto iki 2017 m. gali sudaryti ne daugiau kaip 0,7 proc., o didesnės rizikos fonduose - ne daugiau kaip 1 proc. asmens sąskaitoje apskaičiuotų lėšų metinės vertės.

Maksimalius atskaitymus nuo dalyvio vardu pervestos įmokos abiejų tipų fonduose siūloma kasmet mažinti po 0,5 procentinio punkto, kol pasieks 0. Nebelikus atskaitymų, kurie nesusiję su pensijų fondo finansiniais rezultatais, jų gaunamos pajamos priklausytų tik nuo būsimųjų pensininkų lėšų valdymo efektyvumo.

Pensijų fondų valdytojai, suvokdami, kad siūlomi pakeitimai logiški, bando ieškoti kitų būdų savo sočiam gyvenimui užtikrinti. LIPFA primygtinai siūlo, kad naujai į darbo rinką ateinantiems asmenims dalyvavimas pensijų kaupime būtų privalomas.

SADM siūlo priešingą variantą - suteikti galimybę II pakopos pensijų kaupime dalyvaujantiems gyventojams vieną kartą iš privačių fondų grįžti į "Sodros" sistemą.

"Respublikos" duomenimis, algos pensijų fonduose 2011-ųjų rudenį: 5-9 tūkst. litų gavo 412 darbuotojų, 9-11 tūkst. litų - 54 darbuotojai, 11-20 tūkst. litų - 65 darbuotojai, per 20 tūkst. litų - 28 darbuotojai.