Pavojingi stogai - pačių savininkų reikalas

Klaipėdietis Vytautas sugalvojo apsišiltinti senos statybos namą, tačiau kad galėtų apšiltinti stogą, jam teko nulupti asbesto turinčią statybinę medžiagą.

"Tikrai nenoriu teršti gamtos ir nuodyti kitų žmonių. Sukroviau asbestą į maišus ir pradėjau ieškoti, kur man jį pristatyti. Tačiau kai sužinojau, kad tokią medžiagą priima tik bendrovė "Toksika" ir už toną šios medžiagos prašo net 700 litų, mano aplinkosauginis entuziazmas pradėjo blėsti", - pasakojo vyras.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Povilanskienė patvirtino, kad Klaipėdoje nėra kur nemokamai pristatyti pavojingų statybinių medžiagų. Nemokamai pagal savivaldybės interneto tinklalapyje skelbiamą grafiką surenkamos tik buityje susidarančios pavojingos bei elektros ir elektroninės įrangos atliekos.

"Savivaldybė privalo suorganizuoti tik komunalinių atliekų srautus, todėl pavojingų statybinių medžiagų rinkimo mes neorganizuojame - tuo užsiima privačios bendrovės", - sakė R. Povilanskienė.

Nemokamai - 6 lakštai

Aplinkos ministerijos interneto svetainėje skelbiama, kurių savivaldybių gyventojams yra galimybė nemokamai pristatyti pavojingas aplinkai medžiagas, tačiau nei Klaipėdos miesto, nei rajono ar kaimyninio Kretingos rajono ten nenurodyta.

Arčiausiai Klaipėdos nemokamai iš gyventojų pavojingas statybines atliekas nurodo surenkantis Telšių regiono atliekų tvarkymo centras. Šios įmonės vyriausiasis specialistas Laurynas Birškys nurodė, kad kol kas ši paslauga dar nepradėta teikti ir svarstė, kad priimamo pavojingo statybinio laužo kiekis, ko gero, bus ribojamas, be to pavojingas atliekas galės pristatyti tik Telšių regiono gyventojai.

Nemokamai tokias paslaugas gyventojams skelbia teikiantys Kauno, Tauragės, Utenos regionų atliekų tvarkymo centrai bei Mažeikių komunalinis ūkis. Daugelis jų taip pat nurodo apribojimus, kad iš vieno gyventojo gali priimti nemokamai tik 100 kg, o kai kurie - vos 6 šiferio lakštus.

"Keista, kad aplinkosaugininkai paskui stebisi, jog miškai ir pakelės pilnos šiukšlių ir pavojingų atliekų", - replikavo klaipėdietis Vytautas iki šiol nesugalvojęs, kur jam padėti keliasdešimt maišų asbesto.

Kosminė kaina

"Reikia spausti savivaldybę, kad parūpintų tokias aikšteles gyventojams. 700 litų už toną - tai yra tikrai kosminė kaina, neįsivaizduoju, kas tiek galėtų mokėti", - sutiko Aplinkos ministerijos Atliekų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Andrius Naktinis.

Tačiau tuo pat metu jis atsiduso, kad asbesto šalinimo programa, kurią Vyriausybė patvirtino 2008 metais, iki šiol taip ir nepajudėjo iš mirties taško.

Prieš keletą metų buvo kalbama, kad savivaldybės turi inventorizuoti savo teritorijoje esančius pastatus, turinčius asbesto gaminių, ir įvertinti jų būklę bei parengti paramos programas. Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros teisininko Manto Vaškevičiaus duomenimis, kol kas iš 60 savivaldybių 50 jau pateikė asbesto turinčių gaminių sąrašus. Duomenų iš dar 10 savivaldybių, tarp jų ir Klaipėdos, laukiama iki 2012-ųjų sausio 31-osios.

"Situacija kvailoka - kol neturime visų skaičių, negalima paskaičiuoti, kiek reikėtų lėšų šiai programai įgyvendinti. Tačiau nėra skirta pinigų, kad būtų galima iš savivaldybių gautus skaičius susisteminti. Didžioji dalis savivaldybių pateikė popierines ataskaitas, taigi reikia jas reikia suvesti į kompiuterines programas, patikrinti kiekius. Užburtas ratas", - pasakojo M. Vaškevičius.

Statistika neatspindės tiesos

Jau iš anksto žinoma, kad ši iš savivaldybių gauta informacija toli gražu neatspindės realios statistikos, kiek Lietuvoje yra statinių, turinčių asbesto.

"Juk kalbama ne tik apie šiferio stogus, asbestas buvo naudojamas ir šilumos trasų izoliacijai, kai kurių daugiabučių namų balkonai dengti tokia medžiaga, ja buvo impregnuojamos stogo gegnės", - vardijo M. Vaškevičius.

Pasak jo, kai kurios savivaldybės kruopščiai skaičiavo šiferinius stogus - keliose savivaldybėse pagal specialias programas tam darbui buvo pasamdyti bedarbiai iš Darbo biržos. Vis gi didžioji dalis savivaldybių į tai pažiūrėjo valdiškai.

Numatyta, jog pirminę asbesto turinčių gaminių - stogo dangų, šilumos trasų ir šilumos punktų izoliacinių medžiagų - inventorizaciją turėtų atlikti patys statinių naudotojai arba techniniai prižiūrėtojai. Užpildytas pirminės inventorizacijos ataskaitas jie turėtų teikti savivaldybėms ne vėliau kaip iki ateinančių metų sausio 31 dienos. Tad didžioji dalis savivaldybių tik užfiksavo tuos atvejus, kai patys gyventojai pranešė turintys asbesto.

Pasak uostamiesčio savivaldybės Statinių priežiūros poskyrio vedėjos Galinos Čichun, inventorizacija Klaipėdoje dar tebevyksta - gyventojų atnešami duomenys tebefiksuojami.

"Kartais būna, kad gyventojai mums atneša ir sąskaitą, kiek jiems teko sumokėti už asbesto pristatymą į pavojingų atliekų aikštelę. Visai neseniai žmogus pateikė beveik 2 tūkst. litų sąskaitą - mes ją pridėjome prie medžiagos, bet nėra jokių garantijų, kad kas nors tuos išleistus pinigus nors iš dalies kompensuos", - sakė G. Čichun.

Mechanizmo dar nėra

Praėjusiais metais Aplinkos ministerija informavo, jog skatinant asbesto turinčios stogų dangos keitimą bus paleistas dalies išlaidų kompensavimo mechanizmas. Vakarų Europos šalių pavyzdžiu tai padėtų sumažinti neigiamą ilgalaikį poveikį žmonių sveikatai ir pagerintų bendrą aplinkos padėtį. Svarstyta, jog pagal pateiktus išlaidų dokumentus gyventojams būtų kompensuojama dalis lėšų, išleistų keičiant kenksmingas dangas ir izoliacijos medžiagas.

Tačiau šis mechanizmas kol kas dar nėra sukurtas.

2008-aisiais buvo tikinama, kad Aplinkos ministerija sieks, jog žmonėms, nusprendusiems pasikeisti asbesto turinčius šiferinius stogus iš valstybės biudžeto, būtų kompensuojama ne mažiau 20 proc. stogo pakeitimo kainos.

Poveikis - po 20-30 metų

Kaip vėžį sukelianti medžiaga į Tarptautinio vėžio tyrimo centro kancerogeninių veiksnių sąrašą asbestas buvo įrašytas dar 1976 metais. Lietuvoje ši medžiaga ar jos turintys gaminiai uždrausti nuo 2005-ųjų.

Asbesto skaidulų rizika visuomenės sveikatai vis dar yra labai aktuali, nes anksčiau statiniuose ši medžiaga buvo naudojama itin plačiai. Aplinkos ministerija pateikia informaciją, kad mūsų šalyje veikė du asbestcemenčio produktų fabrikai - Daugėlių statybinių medžiagų kombinatas ir "Akmenės cementas". Asbestcemenčio produkciją abu gamino ne vieną dešimtmetį - Daugėliuose asbesto žaliava buvo naudojama 1956-1997 metais, "Akmenės cementas" asbestcemenčio vamzdžius ir šiferio lakštus gamino 1963-2003 metais. Nuo 1961-ųjų buvo sunaudota per 700 tūkst. tonų iš Rusijos importuoto asbesto žaliavos.

Pagal kenksmingumą asbestas yra prilyginamas gyvsidabriui ir arsenui. Kenksmingas jo poveikis išryškėja po 20-30 metų. Ypač pavojingos yra laužant, ardant ar apdorojant asbesto turinčius gaminius ore pasklindančios akimi nematomos skaidulos. Įkvepiant jos susminga į kvėpavimo takų audinį ir gali sukelti įvairius nepagydomus vėžinius susirgimus bei asbestozę.

Vien mūsų šalyje kasmet nustatoma apie pusantro tūkstančio naujų plaučių vėžio atvejų, iš kurių, spėjama, apie 50 gali būti sukelti asbesto. Europoje per metus dėl asbesto sukeltos šios ligos miršta apytiksliai 20 tūkst. žmonių.

Teigiama, kad tol, kol asbesto turintys statiniai, konstrukcijos ar gaminiai neliečiami, ši medžiaga didesnio pavojaus nekelia.

Pavojingų stogų keitimo programa - nuo kitų metų

Jau kitais metais kaimiškose vietovėse bus pradėta įgyvendinti stogų, dengtų šiferiu, turinčiu asbesto, keitimo programa. Apie tai vakar per Vyriausybės valandą Seime pranešė premjeras Andrius Kubilius.

Žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus teigimu, šiuo metu baigiami derinimo darbai, savivaldybės turės patvirtinti savo rajonų planus. "Ministerijoje yra kaimų atnaujinimo programa. Tai iš tos dalies bus finansuojamas stogų atnaujinimas, 50 proc. intensyvumas. O Aplinkos ministerija nemokamai utilizuos į vieną vietą rajonuose suvežtą (šiferį, - ELTA). Rajonuose bus nustatytos specialios vietos, kur utilizuos tą kenksmingą medžiagą asbestą, esantį senajame šiferyje. Tikimės, kad Europos Komisija pritars mūsų pakeitimams ir nuo kitų metų ši programa pradės veikti", - dėstė ministras. Jis sakė, kad programa nepalies didžiųjų miestų, programa galės naudotis miesteliai, turintys 3 tūkst. gyventojų.